Benediktas Juodka
Benediktas Juodka | |
---|---|
Benediktas Juodka 2008 m. | |
| |
Gimė | 1943 m. sausio 13 d. Utena |
| |
Sutuoktinis(-ė) | |
Vaikai |
|
| |
Veikla | mokslinė, organizacinė
|
Sritis | chemija, universiteto valdymas |
Pareigos |
|
| |
Išsilavinimas |
Benediktas Juodka (1943 m. sausio 13 d. Utenoje) – biochemikas, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, Vilniaus universiteto rektorius, Seimo narys.
Moksleiviški metai
1949–1960 m. mokėsi Gargždų vidurinėje mokykloje.
Universitetinės studijos
1960–1963 m. studijos Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, nuo 1963 m. studijos Maskvos Lomonosovo Universiteto Chemijos fakultete.
1965 m. Maskvos Lomonosovo universiteto Chemijos fakultete baigė chemijos studijas (specializacija - Gamtinių junginių chemija) ir iš karto buvo pasiūlyta čia studijuoti aspirantūroje.
1968 m. baigė aspirantūrą Maskvos Lomonosovo universitete ir apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją (... m. nostrifikuota daktaro).
Darbinė veikla
1968 m. pabaigęs aspirantūrą Benediktas Juodka buvo paskirtas dirbti į Vilniaus universitetą VU "Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedrą" asistentu. 1969–1971 m. VU Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros vyr. dėstytojas.
1971–2002 m. VU Biochemijos ir biofizikos katedros vedėjas.
1991-2001 m. VU mokslo reikalų prorektorius.
1992–2003 m. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas.
2001-2002 m. laikinai einantis VU rektoriaus pareigas.
Nuo 2012 m. Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Mokslinė karjera
- Chemijos mokslų kandidatas (1968)
- Docentas (...)
- Chemijos mokslų daktaras (1981)
- Profesorius (1982)
- Lietuvos MA narys-korespondentas (1987)
- Lietuvos MA tikrasis narys (akademikas) (1990)
Dėstyti dalykai
- Bioorganinė chemija
- Biochemija
- Molekulinė biologija
- Nukleorūgščių chemija ir biochemija
Tarptautinė veikla
1973 m. 2 mėn. stažavosi Čekoslovakijos MA Organinės chemijos ir biochemijos institute.
1974–1975 m. 10 mėn. stažuotė Šiaurės vakarų ir Ilinojaus universitetuose (JAV).
1985 m., 1987 m. vizituojantis profesorius Debreceno universitete (Vengrija);
1989 m., 1992 m., 1995 m., 1997 m. vizituojantis profesorius Frankfurto universitete (Frankfurtas prie Maino, Vokietija).
1991 m. (6 mėn.), 1993 m. (3 mėn.), 1995 m. (3 mėn.), 1997 m. (3 mėn.) 2000 m. (3 mėn.) dirbo mokslinį darbą Vokietijos vėžio tyrimo centre Heidelberge (Vokietija).
Skaitė paskaitas ir dalyvavo tarptautinėse konferencijose Austrijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Čekijos, Čilės, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Kuveito, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetuose ir mokslo centruose.
Mokslinė veikla
1981 m. apgynė Chemijos mokslų daktaro disertaciją Maskvos Lomonosovo universitete (... m. nostrifikuota habilituoto daktaro).
Mokslo interesai
- Kovalentiniai nukleorūgščių ir baltymų kompleksai bei jų cheminis modeliavimas
- Transportinių ribonukleorūgščių pirmtakų brendimo mechanizmo tyrimas
- Fotodinaminės onkoterapijos biocheminiai mechanizmai
Visuomeninė politinė veikla
1999–2001 m. Pasaulio mokslo ir technologijų etikos komiteto vicepirmininkas.
Įverinimai
Lietuvoje
- 1986 m. LTSR valstybinė premija
- 1999 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas
- 2000 m. Teodoro Grotuso premija
- 2001 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medalis
- 2002 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, 1986–2000 m.“ (kartu su Algiu Petru Piskarsku, Ričardu Rotomskiu, Giedre Virgilija Streckyte, Vida Kirveliene, Liudvika Laima Griciūte, Konstantinu Povilu Valucku, Laima Bloznelyte-Plėšniene ir Janina Didžiapetriene)
- 2003 m. Gargždų miesto garbės pilietis
- 2004 m. Lietuvos olimpinio komiteto garbės ženklas
- 2006 m. Vilniaus miesto Žygimanto Augusto medalis
Užsienyje
- 2001 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medalis
- 2001 m. Latvijos ordinas
- 2001 m. Lenkijos ordinas
- 2001 m. Prancūzijos ordinas
- 1994 m. Latvijos mokslų akademijos užsienio narys
- 1994 m. Europos mokslo ir meno akademijos narys (Zalcburgas)
- 2002 m. Europos menų, gamtos ir humanitarinių mokslų akademijos (Paryžius) tituluotas narys
- 2002 m. Italijos žemės ūkio mokslų akademijos užsienio narys
- 2004 m. Estijos ordinas
- 2006 m. Belgijos Karalystės ordinas
- 2008 m. Nyderlandų Karalystės ordinas
- 2010 m. Maskvos Lomonosovo universiteto garbės profesorius
- 2011 m. Baltijos Asamblėjos medalis
- 2015 m. Švedijos Karalystės ordinas
Kilmė ir šeima
Tėvai - Antanas Juodka; – Eugenija Juodkienė
Šeima - sutuoktinė (nuo 1968 m. vasario 2 d.) Tiina Juodkienė (1946 m. rugsėjo 7 d. Taline, Estija), vertėja.
– sūnus Robert Juodka (1977 m. lapkričio 22 d. Vilniuje), teisės magistras (VU, 2001), vadybos ir verslo administravimo magistras (VU TVM, 2004), verslo teisės advokatas.
Bibliografija
- Dr. Algimantas Liekis. Lietuvos mokslų akademija, 1941-1990: monografija. Redagavo: dr. Juozas Misevičius. Patariamoji taryba: akad. Antanas Buračas, akad. Algirdas Gaižutis, akad. Vytautas Gudelis, akad. Benediktas Juodka, prof. Leonas Kadžiulis, akad. Leonardas Kairiūkštis, akad. Vytautas Kontrimavičius, prof. Kęstutis Kriščiūnas, dr. Algimantas Liekis, akad. Kazimieras Ragulskis, akad. Algirdas Šileika, prof. Stasys Vaitekūnas, akad. Eduardas Vilkas, prof. Edmundas Zavadskas, dr. Vytautas Žiugžda. Serija: "Lietuvos mokslas" 31 knyga. Leidžia PĮ “Lietuvos mokslo” redakcija. Spausdino AB “Spauda”. Vilnius, 2001. ISSN 1392-4044 ISBN 9986-795-10-9
Šaltiniai
Parengta pagal iki 2016 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Benediktu Juodka. |