Benediktas Morikonis
Benediktas Morikonis | |
---|---|
Morikoniai | |
| |
Gimė | 1750 m. |
Mirė | gal 1812 m. |
| |
Tėvas | Marcijonas Morikonis |
Motina | Aleksandra Tyzenhauzaitė |
Sutuoktinis(-ė) | Marija Viktorija Radvilaitė |
Vaikai |
vaikų neturėjo |
Grafas Benediktas Benjaminas Morikonis (1750-?1812 m., lenk. Benedykt Beniamin Morykoni) – bajoras, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir carinės Rusijos valstybių veikėjas.
Biografija
Tėvas Marcijonas Morikonis (lenk. Marcjan Morykoni) 1771 m. minimas kaip Vilkmergės seniūnas, buvo vedęs Benedikto Tyzenhauzo dukrą Aleksandrą, su kuria susilaukė sūnų Benedikto Benjamino ir Ignoto. Pirmasis valdė Taujėnų dvarą, antrasis - Salų.
Turėjo grafo titulą.
1785 m. (kai kur teigiama, kad 1790 m.) vedė Mariją Viktoriją Radvilaitę (1740 m. gimusią Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės dukterį), kuri kaip kraitį gavo Taujėnų dvarą. Čia pagal italų architekto Pjetro de Rosi (it. Pjetro de Rossi) (1760–1831) projektą iki 1802 m. pastatė išlikusius rūmus, juose 1812 ir 1813 m. lankėsi Rusijos imperatorius Aleksandras I.
Giminystės ryšiais (?brolis) buvo susijęs su generolu Juozapu Morikoniu (buvo vedęs Konstanciją Šadurskytę), valdžiusiu Kairėnų dvarą.
Veikla
Užėmė LDK sekretoriaus pareigas, nuo 1788 m. – Vilkmergės seniūnas.
Benediktas kartu su broliu Ignotu aktyviai dalyvavo Kosciuškos sukilime, Benediktas buvo vienas iš sukilimo vadų LDK. 1831 m. prasidėjus sukilimui Aukštaitijoje Benediktas subūrė vietinių sukilėlių dalinį, raitininkus aprengė vengrų husarų uniformomis, kurias savo sandėliuose buvo išsaugojęs dar nuo 1812 m. Napoleono žygio į Maskvą.
Šaltiniai
- Salų ir jų apylinkių istorija
- Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose, Vilnius, 2005.
- Morykoni (lenkų kalba)
|