Benediktas Morikonis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Benediktas Morikonis
Morikoniai
Herb własny Morykoni.jpg

Gimė 1750 m.
Mirė gal 1812 m.

Tėvas Marcijonas Morikonis
Motina Aleksandra Tyzenhauzaitė
Sutuoktinis(-ė) Marija Viktorija Radvilaitė
Vaikai

vaikų neturėjo

Grafas Benediktas Benjaminas Morikonis (1750-?1812 m., lenk. Benedykt Beniamin Morykoni) – bajoras, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir carinės Rusijos valstybių veikėjas.

Biografija

Tėvas Marcijonas Morikonis (lenk. Marcjan Morykoni) 1771 m. minimas kaip Vilkmergės seniūnas, buvo vedęs Benedikto Tyzenhauzo dukrą Aleksandrą, su kuria susilaukė sūnų Benedikto Benjamino ir Ignoto. Pirmasis valdė Taujėnų dvarą, antrasis - Salų.

Turėjo grafo titulą.

Taujėnų dvaras, Napoloeno Ordos litografija, apie 1877 m.

1785 m. (kai kur teigiama, kad 1790 m.) vedė Mariją Viktoriją Radvilaitę (1740 m. gimusią Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės dukterį), kuri kaip kraitį gavo Taujėnų dvarą. Čia pagal italų architekto Pjetro de Rosi (it. Pjetro de Rossi) (1760–1831) projektą iki 1802 m. pastatė išlikusius rūmus, juose 1812 ir 1813 m. lankėsi Rusijos imperatorius Aleksandras I.

Giminystės ryšiais (?brolis) buvo susijęs su generolu Juozapu Morikoniu (buvo vedęs Konstanciją Šadurskytę), valdžiusiu Kairėnų dvarą.

Veikla

Užėmė LDK sekretoriaus pareigas, nuo 1788 m. – Vilkmergės seniūnas.

Benediktas kartu su broliu Ignotu aktyviai dalyvavo Kosciuškos sukilime, Benediktas buvo vienas iš sukilimo vadų LDK. 1831 m. pra­si­dė­jus su­ki­li­mui Aukš­tai­ti­jo­je Be­ne­dik­tas su­bū­rė vie­ti­nių su­ki­lė­lių da­li­nį, rai­ti­nin­kus ap­ren­gė veng­rų hu­sa­rų uni­for­mo­mis, kurias sa­vo san­dė­liuo­se buvo iš­sau­go­jęs dar nuo 1812 m. Na­po­le­o­no žy­gio į Mask­vą.

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: