Berberai
Berberai – lingvistiškai giminingų Šiaurės Afrikos tautų grupė. Viso priskaičiuojama apie 45 mln. žmonių. Gyvena Maroke, Alžyre, Tunise, Libijoje ir Egipte, kalnuotose ir dykumų vietovėse. Kalba įvairiomis afro-azijietiškomis kalbomis. Daugiausia berberų yra Maroke (apie 24 mln.) ir Alžyre (18-19 mln.). Beveik visi berberai yra musulmonai.
Istorija
Visi berberai yra senųjų šiaurės Afrikos gyventojų garamantų palikuonys. VII a. Šiaurės Afrikos gyventojus užkariavo arabai, kurie vietinius gyventojus atvertė į islamą. Nuo tada šios tautos vadinamos berberais.
Tautos
Svarbiausios berberų tautos yra šios:
- Kabilai (Alžyro šiaurė)
- Rifainai (Maroko šiaurė)
- Amazigai (Maroko centras)
- Šenva (Alžyro šiaurė)
- Šavisai (Alžyro šiaurė)
- Tuaregai (Sahara)
- Šleuhai (Maroko vakarinė dalis)
- Sacharos berberai (jų tarpe mzabitai. Šiaurinė Sachara)
| |||||||||||||||||||
|
Šis straipsnis apie tautas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
| ||||||