Beretė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vaizdas:Retrato boina.jpg
Vyriškis su berete

Beretė (angl. beret; rus. берет) – minkšta kepurė iš minkšto fetro ar velto audinio, gali būti rankinio mezgimo. Beretės viršutinė dalis paprastai prisiploja prie galvos ir šios dalies skersmuo dažnai didesnis nei galvos skersmuo. Neturi snapelio, brylių ar atvartų. Beretes nešioja tiek vyrai, tiek moterys. Beretės gali būti laisvalaikio aprangos, kasdieninės aprangos ar uniformos dalis.

Dėvėjimo būdai

Beretė užsidedama taip, kad apatinis kraštas glaudžiai apimtų galvą ir beretė laikytųsi. Tuo tarpu minkštoji viršutinė dalis gali būti suformuota keliais būdais. Beretės paprastai dėvimos pakreiptos.
Senovėje beretės buvo Šiaurės Baskijos valstiečių kepurės, tuomet jos būdavo mezgamos iš vilnos.

Beretės patogios tuo, kad nusiėmus jas galima sulenkti ir įsidėti į kišenę, užkišti už antpečio ar diržo.

Karinės beretės paprastai dėvimos taip, kad:

  • apatinio krašto apsiuvas matytųsi. Baskų stiliaus beretės, kurias dėvi kai kurie daliniai (pvz., Belgijos Chasseurs Ardennais), dėvimos taip, kad apsiuvas būtų beretės viduje ir nesimatytų.
  • būtų pakreiptos į dešinę. Kai kurių Europos šalių kariuomenėse (pvz., Prancūzijos) beretės pakreipiamos į kairę.

Berečių konstrukcija

Uniforminių berečių apatinis kraštas paprastai apsiūtas oda, kartais šilku, gali turėti įvertą virvelę ar juostelę, kurią patraukus galima pritaikyti beretę prie galvos dydžio. Pareguliavus dydį virvelė surišama ir nukerpama, arba įkišama į beretės vidų, arba paliekama laisva.

Kai kurių modelių beretės vietoje, kur segamas ženkliukas (kokarda ar pan.), būna pastandinta įsiūta sąstanda.

Dažnai beretės turi natūralaus ar dirbtinio šilko pamušalą. Kai kuriuose daliniuose kareiviai išima savo berečių pamušalus, kad suteiktų neoficialią madingą formą, nors tai oficialiai būna neleidžiama.

Karinės beretės

Spėjama, kad beretės kažkada buvo keltų kepurė. Viduramžiais jos buvo paplitusios tiek civilių, tiek kariškių tarpe. Vėlyvaisiais viduramžiais ėmus įvedinėti karines uniformas pagrindine uniformine kepure dažnai būdavo būtent beretės.
Berečių populiarumas ėmė smukti nuo XVII a. vidurio, kai atsirado trikampės skrybėlės. Beretes toliau nešiojo tik kai kurie kariniai daliniai (škotai, šveicarų gvardija).

Apie 1880 m. Prancūzijoje formuojant chasseurs alpins dalinius jų uniforminėmis kepurėmis tapo beretės. Šių kalnų dalinių uniformos turėjo kelias praktiškas naujoves, kurių viena buvo didelė mėlyna beretė, kurias šių dalinių kareiviai dėvi iki šiol.

Beretės kariškius patraukė dėl kelių priežasčių:

  • jos pigios ir lengvai gaminamos,
  • jas galima gaminti įvairių spalvų, kad suteikti atskiriems daliniams ar tam tikroms kariuomenės dalims skiriamąjį ženklą ir sustiprinti jų esprit de corps,
  • jas galima suvynioti ir įkišti į kišenę jų nesugadinant,
  • ant jų galima užsidėti ausines (dėl to vieni pirmųjų beretes ėmė naudoti tankistai).

Tiesa, beretės lauko sąlygomis nėra pačios patogiausios pėstininkams, nes neapsaugo veido nuo saulės ar lietaus. Tam geresnės įvairios skrybėlės (pvz., panamos) ar kepurės su snapeliais (pvz., kepės).

XX a., per Pirmąjį pasaulinį karą, beretes vieni pirmųjų ėmė dėvėti tankų ir šarvuočių dalinių kareiviai, taip pat kai kurie kiti techniniai kariuomenės daliniai. Pvz., Britų tankų korpusas (British Tank Corps) beretes ėmė dėvėti 1918 m. Tankistų beretės buvo juodos, kad mažiau matytųsi tepalo dėmės, kurių išvengti tais laikais buvo sunku.

XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje beretės yra tokia įprasta karinės uniformos dalis, kaip trikampės skrybėlės, kiveriai, kepiai ir furažkos ankstesniais laikais.

Beretės ir elitiniai daliniai

Beretės yra įvairių šalių kariškių ir policininkų uniformos dalis. Dažnai ryškių spalvų beretės yra elitinių dalinių ženklas:

  • kaštoninės – D. Britanijos parašiutininkai, Vokietijos Kommando Spezialkräfte (KSK), Danijos Jægerkorpset,
  • žalios – D. Britanijos Karališkųjų jūros pėstininkų komandosai (Royal Marines Commandos), Prancūzijos komandosai (Bérets verts), JAV Armijos Specialiosios pajėgos (Green Berets 'žaliosios beretės'),
  • skaisčiai raudonos – anksčiau TSRS, dabar Rusijos ir kai kurių buvusių TSRS respublikų Vidaus kariuomenės specnazas,
  • šviesiai rudos – D. Britanijos SAS, JAV armijos reindžeriai,
  • juodos – Prancūzijos Chasseurs alpins (dabartiniai daliniai, seniausiai dėvintys beretes)

Berečių spalvos

Afganistanas

Beretes daugiausia dėvi karininkai ir vyresnieji kareiviai

  • miško žalia – Afganistano armija
  • tamsiai ruda – komandosai
  • mėlyna – Afganistano policija

Angola

  • žalia – parašiutininkai
  • tamsiai ruda – komandosai
  • ruda – armija
  • žydra – Karinės oro pajėgos
  • juoda – Karinis jūrų laivynas ir jūrų pėstininkai

Argentina

Beretes dėvi kai kuriuose Argentinos Ginkluotųjų pajėgų daliniuose, o jų spalva žymi tam tikrus dalinius ar kariškio pareigas.

  • tamsiai žalia – 601-oji ir 602-oji komandosų kuopos
  • juoda – tankų ir šarvuočių daliniai, mechanizuotieji pėstininkai, jūrų pėstininkai
  • raudona – parašiutininkai
  • bordinė – 601-asis oro šturmo pulkas
  • gelsvai ruda – kalnų pajėgos (Cazadores de Montaña)
  • kamufliažinės – džiunglių daliniai (Cazadores del Monte)
  • tamsiai mėlyna – armijos aviacija, Specialijų operacijų grupė (GOE)
  • žalia ir kamufliažinė – likė kariuomenės daliniai

Australija

  • juoda – Karališkasis Australijos šarvuočių korpusas (Royal Australian Armoured Corps), Karališkasis Australijos karinis jūrų laivynas (Royal Australian Navy)
  • smėlinė – Specialiosios oro tarnybos pulkas (Special Air Service Regiment)
  • žydra – armijos aviacija (Australian Army Aviation)
  • skaisčiai raudona – Karališkasis karo policijos korpusas (Royal Australian Corps of Military Police)
  • blankiai vyšninė – Karališkojo Australijos pulko 3-iasis batalionas (3rd Battalion, Royal Australian Regiment) – elitinis parašiutininkų batalionas.
  • tamsiai žalia (rifle green) – Karališkasis Australijos pulkas (Royal Australian Regiment)
  • šviesiai žalia (Sherwood green) – 1-asis ir 2-asis komandosų pulkai (2-asis anksčiau buvo Karališkojo Australijos pulko 4-iasis batalionas)
  • skalūnų pilka – Karališkasis Australijos Armijos slaugos korpusas (Royal Australian Army Nursing Corps)
  • rudai oranžinė (terakota) – personalas, tarnaujantis dagianacionalinėse ir stebėtojų pajėgose.
  • mėlyna – Karališkosios Australijos Karinės oro pajėgų (Royal Australian Air Force) aerodromų gynybos dalinių (Airfield Defence Guards) karininkai
  • tamsiai mėlyna – likęs kariuomenės personalas

Beretės dėvimos pakreiptos dešinėn, ženkliukas virš kairės akies.

Austrija

  • žolės žalia – pėstininkai, visi daliniai, neturintys savos spalvos
  • alyvuogės žalia – specialiųjų operacijų dalinys Jagdkommandos
  • juoda – mechanizuotieji daliniai, prieštankiniai daliniai, artilerija, žvalgyba, pionieriai
  • vyno raudona – 25-asis jėgerių batalionas (Jägerbataillon 25, parašiutininkai)
  • skaisčiai raudona – Garbės sargyba
  • koralo raudona – karo policija
  • geltonai žalia – Armijos sporto centras
  • pilka (pike grey) – Apsaugos nuo masinio naikinimo ginklo mokykla
  • rūdžių ruda – Ryšių mokykla
  • tamsiai mėlyna – Logistikos mokykla, misijų palaikymo komanda (Kdo Einsatzunterstützung)
  • mėlyna – JTO priskirtas personalas

Bangladešas

  • juoda – tankų ir šarvuočių daliniai
  • žalia – pėstininkai
  • dulsva vyšninė – medicinos korpusas
  • skaisčiai raudona – karo policija
  • kaštoninė – komandosai
  • mėlyna (royal blue) – pionieriai, logistikos korpusas (Service corps)
  • tamsiai mėlyna (dark blue) – mokymo korpusas, elektros ir mechanikos inžinieriai, šaudmenų tiekimas, artilerija, ryšininkai, armijos odontologai

Belgija

Belgijos kariškiai beretes nešioja nuo Antrojo pasaulinio karo. Berečių spalva rodo kariuomenės rūšį ir turi ženkliuką (kartais segamą ant spalvoto antsiuvo), kuris būna auksaspalvis (karininkų), sidabraspalvis (seržantų) ar bronzos spalvos (kareivių). Visi kavalerijos dalinių kariškiai nešioja sidabraspalvius berečių ženkliukus.

  • kaštoninė – elitiniai parašiutininkų daliniai (Paracommando Immediate Reaction Cell (HQ), 1 ir 3 parašiutininkų batalionai, specialiųjų pajėgų grupė, Parašiutininkų treniravimo centras)
  • žalia – elitiniai parašiutininkų daliniai (2 parašiutininkų (komandosų) batalionas, Paracommando lauko artilerija, Komandosų treniravimo centras)
  • alyvuogių žalia (beretės didesnės, baskiško tipo su kloste, su šerno galva) – Ardėnų šaulių pulkas (Chasseurs Ardennais)
  • ruda – pėstininkai, šauliai (chasseurs a pieds)
  • juoda – tankų ir šarvuočių daliniai, žvalgai, žvalgai Chasseurs à Cheval, kai kurie inžinerijos daliniai
  • tamsiai mėlyna – artilerija, Karališkoji karo akademija
  • kobalto mėlis – logistikos ir administravimo daliniai
  • pilka – transporto ir kai kurie inžinerijos daliniai
  • skaisčiai raudona – karo policija
  • pilkai mėlyna – armijos aviacija (buvusios karinės oro pajėgos)
  • žydra – dalis armijos aviacijos
  • tamsiai mėlyna (navy blue), su siuvinėta kokarda – karo laivynas, jūrų pėstininkai – su metalinėmis kokardomis
  • tamsiai žalia – karo medicinos daliniai
  • chaki – nebenaudojama, anksčiau juos nešiojo apmokomi kariškiai.

Beninas

  • juoda – tankų ir šarvuočių daliniai
  • kaštoninė – parašiutininkai
  • tamsiai mėlyna – žandarmerija
  • žalia – pėstininkai ir kiti armijos daliniai

Bolivija

  • juoda – parašiutininkai
  • kaštoninė – tankų ir šarvuočių daliniai
  • žalia – specialiosios paskirties pajėgos, komandosai
  • kamufliažas – specialiosios pajėgos „Bolivijos kondorai“
  • mėlyna – inžinerijos daliniai

Brazilija

  • gelsvai ruda – oro šturmo (desantiniai šturmo) daliniai
  • tamsiai mėlyna – karo mokyklų kursantai, kandidatai į karininkus bei seržantus
  • juoda – tankų ir šarvuočių daliniai, mechanizuoti pėstininkai
  • kamufliažas – džiunglių daliniai
  • tamsiai ruda – specialiųjų operacijų grupė
  • pilka – kalnų pėstininkai
  • kaštoninė – parašiutininkai
  • mėlyna (royal blue) – armijos aviacija
  • skaisčiai raudona – sukarintų mokyklų (Colégio Militar) moksleiviai
  • žalia – visi likę armijos daliniai

Bulgarija

Bulgarijos kariškiai beretes dėvi nuo 1991 m. Berečių spalva rodo kariuomenės rūšį, beretės turi emblemą.

  • raudona – armija
  • žydra – Karinės oro pajėgos ir oro desanto kariuomenė
  • juoda ar balta – karinis jūrų laivynas ir jūrų pėstininkai
  • juoda – žandarmerija
  • tamsiai mėlyna (dark navy blue) – Specializuotas laivyno tyrimų ir analizės divizionas

Kanada

spalva daliniai
       karo aviacijos mėlis Karinės oro pajėgos
juoda Karališkasis Kanados tankų korpusas (Royal Canadian Armoured Corps)
juoda Kanados Karinis jūrų laivynas
žalia (CF green) visi kiti armijos daliniai
žydra (UN blue) kariškiai, tarnaujantys JTO taikos palaikymo misijose
skaisčiai raudona karo policija
ruda parašiutininkai
oranžinė (blaze orange) paieškos ir gelbėjimo technikai
terakota kariškiai, tarnaujantys Daugianacionalinėse pajėgose ir stebėtojuose (Multinational Force and Observers)
rusva Specialiųjų operacijų pajėgos

Latvija

  • alyvuogių žalia – Parlamento ir prezidento apsaugos dalinys
  • raudona – karo policija
  • juoda – visi likę armijos daliniai

Lietuva

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+14494-2=14492 wiki spaudos ženklai).