Beringo sala

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Koordinatės:55°00′N 166°15′E / 55°N 166.25°E / 55; 166.25

Salos palydovinė nuotrauka

Beringo sala (rus. Остров Беринга) – didžiausia Komandoro salų grandinės, esančios į rytus nuo Kamčiatkos pusiasalio, tarp Ramiojo vandenyno ir Beringo jūros, sala. Nuo Kamčiatkos pusiasalio atskirta Kamčiatkos sąsiauriu, nuo Medno salos (rytuose) – Admirolo Kuznecovo sąsiauriu. Priklauso Rusijai, Kamčiatkos kraštui (Aleutų rajonas).

Plotas 1667 km². Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 90 km, plotis iki 24 km. Paviršius kalnuotas, iškyla iki 755 m. Būdinga tundros augmenija, gausų jūrinių paukščių kolonijų. Didžioji dalis salos patenka į Komandoro biosferos draustinį. Šiaurėje yra didelis Saranojės ežeras (32 km²).

2005 m. Beringo saloje gyveno 752 žmonės (tarp jų ~300 aleutų). Visi jie susitelkę Nikolskojės gyvenvietėje. Verčiamasi daugiausia žvejyba.

Beringo saloje yra 1741 m. čia mirusio keliautojo Vitaus Beringo kapavietė[1].

Šaltiniai

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 60–61 psl.{{#subobject:Beringo sala (GEC) |Straipsnis=Beringo sala |Žodynas=Geografinis enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Beringo sala |Žodyno puslapis= 60–61 psl. |}}

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1465-0=1465 wiki spaudos ženklai).