Bernardinų kapinės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Bernardinų kapinės
Bernardine Cemetery3.jpg
Bernardinų kapinės
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija: Senamiesčio seniūnija
Gyvenvietė: Užupis
Kapinių ypatumai
Plotas, ha 3.6
Naudojimas riboto laidojimo

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Vartai
Užrašas Non omnis moriar
Rašytojo ir istoriko Liudviko Sobolevskio (1791—1830) kapas

Bernardinų kapinės – kapinės Vilniaus Užupyje, Vilnios dešiniajame krante, svarbus istorinis-kultūrinis objektas. Plotas 3,6 ha.[1] Veikia nuo 1810 m., po 1967 m. beveik nebelaidojama.[2]

Istorija

Laikrodis

Įsteigtos Bernardinų vienuolyno Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu 1810 m. Vilniaus dūmai paskyrus 2,6 ha sklypą. XIX a. pradžioje Vilniuje, kaip ir kituose Europos miestuose kapinės buvo uždaromos ir atidaromos už miesto. Reikėjo uždaryti ir senąsias bernardinų kapines, veikusias XV–XVIII a. tarp bernardinų bažnyčių: Šv. Pranciškaus bažnyčios, Šv. Onos bažnyčios ir Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios. Miesto valdžia vokiečių kongregacijai, vadovaujamai bernardinų vienuolių, naujoms kapinėms išskyrė žemės sklypą prie Polocko trakto ir Žvyro kalno. 1810 m. spalio 2 d. pradėta laidoti, o naujos kapinės pašventintos 1810 m spalio 14 d. Kapinių pašventinimui atminti pastatytas laikrodis, centre pastatyta mūrinė klasicistinė įsteigimo koplytėlė su paminkline lenta ir medine Nukryžiuotojo skulptūra.

1810-1812 m. pastatyti kolumbariumai; apie 1825 m. pradėta statyti koplyčia, kuri pašventinta 1827 m., jos požeminėse kriptose pradėta laidoti 1829 m. 1812 m. kapinės aptvertos mūrine tvora su dvišlaičiu raudonų čerpių stogeliu. 1820 m. pastatyti dekoruoti kukliais piliastrais pasibaigiančiais timpanais kaustytais trimis kryžiais klasicistiniai kapinių vartai. Prie vartų šliejasi varpinė su trimis varpais [3].

1850 m. bernardinai pradėjo siekti praplėsti kapines. 1860 m. miesto valdžia išskyrė vakarinei kapinių daliai papildomą sklypą. Jis buvo pašventintas 1861 m. spalio 21 d., to atminimui pastatytas medinis kryžius.

Antroje XX a. pusėje kapinės apleistos. Po 1945 m. nugriauti kolumbariumai, palaikai 1948 m. užkasti duobėse koplyčios kairiojoje pusėje. Nuo 1967 m. kapinėse beveik nebelaidojama.

Dalyvaujant dviem Lietuvos ir Lenkijos fondams vykdoma kapinių atstatymo programa. 2005 m. kovo 10 d. per Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnevskio vizitą į Lietuvą Lenkijos prezidentas ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Bernardinų kapinėse atidengė lentą su įrašu, kad jie įsipareigoja globoti kapinių restauraciją.[4].

2007 m. Vilniaus Rotušėje įvyko konferencija "Bernardinų kapinių atgimimas", kurią organizavo Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas ir Lenkijos Respublikos Kovų ir Kančių Atminties Apsaugos taryba, remiant Kultūros paveldo departamentui prie LR Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, Lenkijos institutui Vilniuje bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondui. Pranešimus skaitė I. Pajedaitė "Vilniaus Bernardinų kapinių istorijos šaltiniai", K. Norkūnas "Antkapinių paminklų Bernardinų kapinėse restauravimas 2005 - 2007 metais", E. V. Telksnienė "Bernardinų kapinių Vilniuje antkapinių paminklų tyrimai", dr. D. Klajumienė "Iliuziškai tapytas Vilniaus Bernardinų kapinių koplyčios altorius: istoriniai duomenys, plastikos analizė, prielaidos restauracijai". Konferencijai išleistas pranešimų tezių leidinėlis "NON OMNIS MORIAR" su iliustracijomis.

Kapinėse palaidoti

Kapinėse palaidota daug garsių Vilniaus ir Lietuvos XIX–XX a. veikėjų:

Literatūra

  • V. Girininkienė, A. Paulauskas. Vilniaus Bernardinų kapinės. Vilnius: Mintis, 1994
  • V. Girininkienė, Vilniaus kapinės, Vilnius, Atkula, 2004
  • A. Kasperavičienė, J. Surwilo, Przechadzki po Wilnie. Zarzecze. Cmentarz Bernardynski, Wilno, 1997

Šaltiniai

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Bernardinų kapinės – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 109 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 188 psl.
  3. Cmentarz Bernadryński
  4. Lenkijos Prezidentas tęsia vizitą Lietuvoje


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+8085-117=7968 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 1% (+85-22=63 wiki spaudos ženklai).