Besarabija (Šiauliai)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Besarabija
29Besarabija.jpg

Besarabija
55°55′19″N 23°18′29″E / 55.922°N 23.308°E / 55.922; 23.308 (Besarabija (Šiauliai))Koordinatės:55°55′19″N 23°18′29″E / 55.922°N 23.308°E / 55.922; 23.308 (Besarabija (Šiauliai))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šiaulių miesto savivaldybė
Commons-logo.svg Vikiteka: BesarabijaVikiteka

Besarabija – vieno iš Šiaulių miesto rajonų neoficialus pavadinimas, atsiradęs XIX a. antroje pusėje pradėjus statyti amatų dirbtuves ir gyvenamuosius namus piečiau 1871 m. atidaryto Liepojos-Romnų geležinkelio.

Geografija

Buvęs Aukštabalio kaimas prie Tilžės g., vadintas Besarabija 1974 m.
Besarabija iš oro 1995 m.

Besarabija buvo vadinama beveik visa pietinė miesto dalis nuo geležinkelio iki Verdulių kaimo rytuose ir iki dab. Gardino gatvės pietuose. Kairiojoje kelio pusėje buvo Didžiųjų Žaliukių ir Aukštabalio kaimai. Besarabijos rajonas – buvusi Didžiųjų Žaliūkių kaimo dalis prie naujojo Tilžės kelio pradėjo statytis, kai jame rėžinius žemės sklypus gavo 1876 m. Serbijos-Turkijos karo savanoriai ir 1877-1878 m. Rusijos-Turkijos karo dalyviai, kovoję Besarabijos, kaip tada buvo vadinama Moldova, fronte.

Vėliau šis pavadinimas prigijo ir melioratorių gyvenvietei dešiniojoje kelio pusėje, kol joje 1965 m. buvo pradėti statyti daugiabučiai gyvenamieji namai. Juose po 1966 m. žemės drebėjimo Taškente buvo apgyvendinta keliolika namų netekusių šeimų. Nuo tada ši miesto dalis, dažnai ir oficialiai vadinama Taškentu. Kai 19821990 m. statant naują raudonų plytų gyvenamąjį rajoną, senasis 20 sklypų rėžinis kaimas buvo sunaikintas, Besarabijos pavadinimas vartojamas vis rečiau.

Istorija

Rajono šiaurinė dalis, nutiesus geležinkelį tapo pramonine. Joje 1882 m. buvo pastatyta kalvė, vėliau lentpjūvė. 1895 m. pradėjo veikti Leono (Leibos) Kagano vinių fabrikėlis. Po Pirmojo pasaulinio karo įkurtas D. Grinbergo vinių ir vielos fabrikas, 1940 m. nacionalizuotas, kurio bazėje 1951 m. pradėta kurti dviračių, vėliau dviračių – variklių gamykla „Vairas“ (nuo 1993 m. AB „Baltik Vairas“). Didėjant pervežimų geležinkeliu įrengta vagonų pakrovimo stotis ir vagonų remonto dirbtuvės, kurios Pirmojo pasaulinio karo metais perkeltos į kitą geležinkelio pusę. Vėliau pastatytos brolių Gordonų plytinė ir lentpjūvė.[1]

Pačiame Besarabijos kaime buvo trys parduotuvės, kuriose buvo galima nusipirkti žibalo, cukraus ir kitų smulkių prekių. Buvo dvi kalvės – Šležo ir Baltoji, keptos bandelės ir „barankos“.[2]

Gyvenamųjų namų statyba išilgai Tilžės g. paspartėjo tik 1938 m. Antrojo pasaulinio karo metais rajone buvo rusų belaisvių koncentracijos stovykla, kelis tūkstančius badu numarintų tarybinių karo belaisvių 19411942 m. žiemą hitlerininkai palaidojo rytiniame rajono pakraštyje.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Besarabija (Šiauliai) OpenLayers žemėlapyje
Besarabija (Šiauliai) TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].


Šaltiniai

  1. Šiaulių miesto istorija. Nuo seniausių laikų iki 1940 m. T.1, Šiauliai, Momentas, 1991 m.
  2. Šiauliai turi Bezarabiją ir Paryžių. Šiaulių kraštas. 2008 m. lapkričio 27 d.
  3. Besarabija (Šiauliai) maps.vlasenko.net
  4. Besarabija (Šiauliai) loadmap.net

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: