Betygala

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Betygala
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Betygala COA.gif   
Betygala3.JPG
Betygalos centras, seniūnija

Betygala
55°21′40″N 23°22′01″E / 55.361°N 23.367°E / 55.361; 23.367 (Betygala)Koordinatės:55°21′40″N 23°22′01″E / 55.361°N 23.367°E / 55.361; 23.367 (Betygala)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija: Betygalos seniūnija
Gyventojų: 488 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Betýgala
Kilmininkas: Betýgalos
Naudininkas: Betýgalai
Galininkas: Betýgalą
Įnagininkas: Betýgala
Vietininkas: Betýgaloje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: BetygalaVikiteka

Betygala – miestelis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į rytus nuo Raseinių, prie kelio AriogalaTytuvėnai. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis radialinio plano.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia, pastatyta 1930 m., neobarokas.
Legenda cmentarz.svg Kapinės
SilentHillFilmCultSymbol.svg Betygalos I piliakalnis ir Betygalos II piliakalnis
Legenda pomnik.svg Vytauto Didžiojo paminklas, centrinėje aikštėje pastatytas 1930 m. (skulptorius Petras Aleksandravičius), restauruotas 1980 m.
  • Tautos kryžius, pastatytas 1928 m. (dailidė J. Kaminskis). 1950 m. kryžius buvo nupjautas ir įmestas Dubyson. Ilgą laiką iš vandens ištrauktas kryžius buvo saugomas bažnyčioje ir tik 1989 m. atstatytas (tautodailininkai Juozas Grabauskas ir Ričardas Ramanauskas).
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Betygalos Maironio vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Betygalos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-60010)
Bendruomenės namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Dailininko Jono Kuzminskio muziejus, įkurtas 1986 m.
  • Krašto muziejus su geologijos ekspozicija
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Dubysos regioninis parkas.png


Miestelis įsikūręs kairiajame Dubysos krante, prie Vieviršės upelio.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Skirmantiškė – 7 km
Berteškiai 4 km
KRAKĖS – 26 km
Ilgižiai III – 10 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Požečiai – 5 km
ARIOGALA – 13 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Betygala OpenLayers žemėlapyje
Betygala TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Vytauto paminklas miestelio centre

Prie miestelio stūkso Betygalos piliakalnis ir alkas, apylinkėse gausu senkapių. Priklausė Lietuvių žemių konfederacijai. Pirmą kartą Betygala paminėta 1253 m. rugpjūčio 21 d., kai popiežius Inocentas IV patvirtinto karaliaus Mindaugo aktą, pagal kurį pusė Betygalos žemės buvo atiduota Livonijos ordinui. Kita pusė 1254 m. liepos 12 d. aktu perduota vyskupui Kristijonui.

XIII–XIV a. netoli Betygalos, Dubysos intako Vaškutės dešiniajame krante stovėjo Betygalos pilis, viena iš svarbesnių žemaičių gynybinių pilių. 1384 m. ir 1386 m. Betygala minima kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Per Žemaitijos krikštą 1416 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas skyrė lėšų pirmajai Betygalos bažnyčiai pastatyti, vienai pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje. 1505 m. Betygala užrašyta vietos klebonijai, 16381842 m. priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai. 1516 m. gegužės 15 d. Ldk Žygimantas Senasis suteikė privilegiją rengti turgus, pastatyti 5 karčemas ir jų pajamas imti bažnyčiai.

1706 m. ties Betygala įvyko kautynės su švedais, kurie nusiaubė miestelį. 17081711 m. nuo maro išmirė visi Betygalos gyventojai; kad miestelis atsigautų, 1723 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II pakartojo turgaus privilegiją.

19081914 m. Betygaloje veikė Blaivybės draugijos skyrius, kuris 1912 m. turėjo 179 narius, t. y. apie pusę gyventojų. 19101914 m. Betygala garsėjo naminių gyvulių parodomis. 1913 m. dalis miestelio išsiskirstė į vienkiemius. 1926 m. įsteigta pieninė, 1928 m. – pašto agentūra. 1928 m. pastatytas Tautos kryžius, 1950 m. sudegintas, 1989 m. atstatytas. 1931 m. pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas, išsaugotas per sovietų okupaciją. II pasaulinio karo metais miestelis stipriai nukentėjo – sugriauta bažnyčia, daugelis miesto namų. 19451948 m. Betygaloje veikė slapta moksleivių antitarybinė organizacija.

19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė [7] (specializacija – pienas ir mėsa). 1948 m. atidaryta biblioteka, kultūros namai. 2003 m. patvirtintas Betygalos herbas, pasodintas retųjų rūšių klevų skveras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII–XVIII a. Betygalos valsčiaus centras  ?
18611915 m.  ?
19191950 m. Raseinių apskritis
19501962 m. Betygalos apylinkės centras Ariogalos rajonas
19621995 m. Raseinių rajonas
1995 Betygalos seniūnijos centras Raseinių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Liaudies etimologija pasakoja, kad legendinis Palemonas kartą su savo vyrais plaukęs aukštyn Dubysos upe. Maždaug ties Ariogala jis paklausęs: „Ar yra galas?“ Paplaukęs kiek aukščiau, jis išsirinko vietą nakvynei ir įsitikinęs tarė: „Bet yra galas“. Taip nuo Palemono žodžių ir atsirado pavadinimai Ariogala ir Betygala.[8]

V. Gudelis žodį „galas“ sieja su vandeniu. „Kad tave kur galas! Ar jau galas? Bet i galas“ – galėjo kalbėti prie upės, ežero ar pelkės atsistojęs žmogus arba palinkėti gauti galą piktai vandens dvasiai, kuri pasiglemžė jo artimąjį.[9]

Gyventojai

1638 m. Betygaloje buvo 12 dūmų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2011 m.
1841 m. 1862 m.*[4] 1891 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[10]
483 97 100 370 334 454
1975 m.[11] 1979 m.sur. 1984 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
414 508 519 541 564 488
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Betygaloje gimė:

Tautosaka

Galerija

Šaltiniai

  1. Betygala. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Бетыгола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 3А (6) : Бергер — Бисы. С.-Петербургъ, 1891., 644 psl. (rus.){{#subobject:Betygala (Бетыгола, ESBE) |Straipsnis=Betygala |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Бетыгола |Žodyno tomas=Т. 3А (6) |Žodyno puslapis= 644 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Бетыгола. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 255 psl. (rus.)
  5. Betygala maps.vlasenko.net
  6. Betygala loadmap.net
  7. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 191–192 psl.
  8. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 34 psl.
  9. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 206 psl.
  10. Betygala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 215 psl.
  11. Betygala. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis. - 125 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 206–207 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: