Bezansonas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bezansonas
pranc. Besançon
   Blason ville fr Besançon (Doubs).svg      Flag of Besançon.svg   
Besancon boucle Doubs.jpg

Miestas iš oro


Bezansonas
47°14′35″N 6°1′19″E / 47.24306°N 6.02194°E / 47.24306; 6.02194 (Bezansonas)Koordinatės: 47°14′35″N 6°1′19″E / 47.24306°N 6.02194°E / 47.24306; 6.02194 (Bezansonas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Vėliava Prancūzija
Regionas: Franš Kontė
Departamentas: Vėliava Dubsas (departamentas)
Gyventojų: 128 400 (2007 m.)
Plotas: 65,05 km²
Tankumas (2007): 1 974 žm./km²
Altitudė: 281 m
Pašto kodas: 25000
Tinklalapis: www.besancon.fr
Commons-logo.svg Vikiteka: BezansonasVikiteka

Bezansonas (pranc. Besançon) – miestas rytų Prancūzijoje, Franš Kontė regiono ir Dubsas departamento centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Nuo 1691 m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai.

Turinys

Istorija

Laisvasis imperijos miestas:
Bezansonas
Šalis Franš Kontė
Vėliava Blason ville fr Besançon (Doubs).svg
Tautos:
Laikotarpis 1184-1654

I amžiuje pr. m. e. keltų genties sekvanų centras Vezoncionas. 58 m. pr. m. e. jį nukariavo Cezaris. Nuo II a. – arkivyskupijos centras.

Nuo 1184 m. – tapo Šventosios Romos imperijos laisvuoju miestu, kuriame rezidavo buvo Bezansono arkivyskupija, o taip pat rinkdavosi miestiečių valdžia.

Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė Burgundijos kunigaikštystė, kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir Burgundijos grafystę, buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai Habsburgai. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka.

1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. 1674 m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš Komtės provincijos sostine. Apie 1800 m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą.

Architektūra

Išlikę romėnų arkos, amfiteatro, akveduko griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto Rotušės ir Teismo rūmai.[1] XVII a. mieste pastatyta citadelė, kuri 2008 m. buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.

Šaltiniai

  1. Besançon (Bezansonas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 124 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Nuorodos



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: