Biopsija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kaulų čiulpų biopsija
Galvos smegenų biopsija

Biopsija (nuo sen. gr. βίος 'gyvybė' + ὄψις 'išvaizda') – pakankamai dažnas medicinoje intervencinis tyrimo metodas, kai biologinių ląstelių ar audinių gabalėlis paimamas ištyrimui iš vietų, kur esama pakitimų. Ėminys gali būti tiriamas cheminiais, biocheminiais, biologiniais metodais. Šiuo metu biopsija yra minimaliai invazinis, vienas tiksliausių tyrimų, diagnozuojant daugelį ligų, tarp jų auglius, uždegimines ir infekcines ligas, vėžį. Biopsija yra palyginti greita ir minimaliai skausminga procedūra, atliekama tiek ligoninėje, tiek ir ambulatoriškai. Mėginiai imami iš daugelio organų, taip pat gleivinių, kraujagyslių. Procedūros metu paimto audinio gabalėlis dažnai būna siūlo storio ir vos centimetro ilgio. Naudojant specialius įrankius ir storą adatą gali būti paimamas audinio stulpelis, skysčio pavyzdys.

Metodai

Atitinkamo organo biopsijai taikoma specifinė metodika, būtinas atitinkamas pasiruošimas. Biopsiją atlieka savo srities specialistas (plaučių - pulmonologas, odos - dermatologas, inkstų - nefrologas, kaulų čiulpų - hematologas ir pan.). Specialiai apdorotą bioptatą tiria gydytojas patologinės anatomijos specialistas. Kaip ir kiekviena chirurginė intervencija, biopsija turi savo riziką. Dažniausiai pažeidžiami gretimi audiniai, gali kilti infekcija, kraujavimas dūrio ar pjūvio vietoje. Po procedūros ligoniui gali skaudėti šią vietą, todėl gydytojas skiria nuskausminamųjų vaistų, stebėjimą ligoninėje.

Paprasčiausiu atveju, t. y. atliekant paviršinių darinių biopsiją, specialia adata įduriama į įtartiną darinį ir ištraukiamas mažas jo gabalėlis. Vidaus organų biopsija yra viena iš sudėtingiausių procedūrų. Dėl galimų komplikacijų iš anksto reikia ištirti ligonių kraujo krešumą ir kitas charakteristikas. Rentgeno ar echoskopo pagalba nustačius biopsijos vietą auglyje, pakitusiame limfmazgyje ar kitame neaiškiame darinyje, punkcine adata ar kitais specialiais prietaisais pasiekiama reikiama vieta. Panaudojama vietinė anestezija. Kepenų audinys paimamas 1,4 − 1,6 mm skersmens ir 15−20 cm ilgio adata, kurios kryptis kontroliuojama ultragarsu. Plaučių audinys pasiekiamas dūriu per krūtinės ląstą, taip pat bronchoskopu patekus į trachėją bei bronchus. Skrandžio, žarnyno darinių biopsija atliekama endoskopijos metu. Prostatos biopsijos metu paimama 10–12 audinio mėginių, procedūra atliekama kontroliuojant echoskopu.

Ekscizinės biopsijos metu chirurgas pašalina visą darinį (pvz. pakitusį odos apgamą), kuris po to ištiriamas histologiškai. Incizinės procedūros metu pašalinamas tik gabalėlis audinio ir išsaugoma organo struktūra.

Istorija

Arabų gydytojas Al-Zahrawi (1013–1107) pradėjo taikyti vieną ankstyviausių biopsijos praktiką. Jis naudojo adatą dūriui į gūžį (išvešėjusią skydliaukę), po to vertindavo paimtą mėginį.

Biopsijos terminą gydytojų bendruomenėje 1879 m. įvedė prancūzų dermatologas Ernest Besnier.

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Biopsija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4203-0=4203 wiki spaudos ženklai).