Birštono tvenkinys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Birštono tvenkinys
II tvenkinys
II tvenkinys
Lokalizacija


Žiūrėti didesniame žemėlapyje 54°36′33″N 24°01′10″E / 54.609166666667°N 24.019444444444°E / 54.609166666667; 24.019444444444 (Birštono tvenkinys)

Vieta Birštonas
Kilmė Dirbtinė
Įteka Druskupis

Birštono tvenkinystvenkinys Birštone, dešiniajame Nemuno krante, šalia kelio  A16  VilniusPrienaiMarijampolė. Priklauso Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui. Tiesioginis vandentakis (upė) – Druskupis.

Miesto šiaurėje telkšantį Birštono tvenkinį sudaro trys tvenkiniai: Birštono I, II ir III tvenkiniai. Tvenkinių kodai Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre atitinkamai 10050200, 10050201 ir 10050202[1]. Birštono I tvenkinys yra labiausiai į rytus nutolusi Birštono tvenkinio dalis. Jo plotas 2,16 ha, kranto linijos ilgis 0,75 km. Tvenkinio ilgis šiaurės vakarų-pietryčių-rytų kryptimi – 0,31 km, plotis – iki 0,1 km. Vidutinis gylis 2,22 m, didžiausias gylis 2,9 m. Šiauriniame jo krante yra Vytautas Mineral SPA centras, vakaruose už Karalienės Barboros alėjos telkšo Birštono tvenkinio vidurinė dalis – Birštono II tvenkinys. Jo plotas 1,82 ha, kranto linijos ilgis 0,55 km. Ilgis iš vakarų į rytus – 0,17 km, plotis – iki 0,12 km. Vidutinis gylis 2,38 m, didžiausias gylis 2,9 m. Labiausiai į vakarus nutolusi dalis yra Birštono III tvenkinys. Jo plotas 2,56 ha, kranto linijos ilgis 0,8 km. Tvenkinio ilgis iš vakarų į rytus – 0,26 km, plotis – iki 0,13 km. Vidutinis gylis 2,01 m, didžiausias gylis 2,6 m. Į šiaurę nuo jo stūkso Žvėrinčio miškas. Visų tvenkinių altitudės 51,5 m. Krantai žemi.

Iš trečiojo tvenkinio, esančio arčiausiai Žvėrinčiaus miško, tarpukariu gydykloms buvo kasamas gydomasis purvas. Ilgainiui susiformavo didelė dauba, todėl buvo nuspręsta kasti tvenkinį. Greta jo buvo iškasti dar du tvenkiniai, kurių vandenį nuolat atnaujina Druskupio upelis. Žemės iš kasamų tvenkinių buvo panaudotos krantinei palei Nemuno upę formuoti. Tvenkiniai priskiriami rekreacinei zonai, kurią numatoma plėtoti ir ateityje. Pirmajame ir antrajame tvenkinyje galima ir žvejyba.

Šaltiniai


Nuorodos

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 83% (+2331-21=2310 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 18% (+513-0=513 wiki spaudos ženklai).