Birželio 15
Geg – Birželis – Lie | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | |||||
3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
2024 |
Birželio 15 yra 166-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 167-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 199 dienos.
Informacija
Šventės
- Vėjo energetikos diena;
- Lietuva – Okupacijos ir genocido diena (Masinio tautos naikinimo diena);
- Alytaus miesto diena;
- Danija – Vėliavos (Danneborg) diena.
Vardadieniai
Bargailė – Jolanta – Krescencija – Tanvilas – Vitas
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1581 – Steponas Batoras paskelbė privilegiją, pagal kurią Alytui suteikta savivalda. Alytus juridiškai tapo miestu;
- 1940 – Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. Dėl 1941 m. birželį vykdytų trėmimų ši diena dar vadinama masinio tautos naikinimo diena;
- 2005 – pirmasis oficialus Europos Parlamento komiteto vizitas į Lietuvą.
Gimimo dienos
- 1790 m. – Adomas Antanas Pliateris, dvarininkas, zoologas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės (m. 1862 m.).
- 1834 m. – Aleksandras Hornas, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorikas (m. 1897 m.).
- 1886 m. – Jonas Banys, dainininkas (bosas), vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (m. 1970 m.).
- 1905 m.:
- Antanas Kličius, Lietuvos cirko artistas (m. 1956 m.).
- Piotras Baskulis, rusų inžinierius elektrikas, technikos mokslų daktaras (1951 m.) (m. 1974 m.).
- 1914 m. – Jonas Petras Kedys, Lietuvos miškininkas, ekonomistas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas.
- 1915 m. – Jonas Daugėla, Lietuvos agronomas, žurnalistas, visuomenės veikėjas.
- 1927 m.:
- Aldona Gaigalaitė, Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
- Pranas Baltrušaitis, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1930 m.:
- Antanas Dikčius, Lietuvos inžinierius mechanikas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 1996 m.).
- Milda Irena Ignatavičiūtė, Lietuvos botanikė mikologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1933 m.:
- Jonas Bielinis, Lietuvos TSR administracinis veikėjas, literatūros kritikas (m. 1993 m.).
- Laimutė Marija Abraitytė, Lietuvos pedagogė, politinė veikėja.
- 1936 m.:
- Juozapas Algirdas Katkus, inžinierius, technikos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- Stasė Lygutaitė-Bucevičienė, Lietuvos poetė.
- 1937 m. – Romualdas Jonas Abraitis, Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1938 m.:
- Antanas Bagdonavičius, Lietuvos irkluotojas.
- Matas Tamonis, energetikas, Lietuvos energetikos instituto Regionų energetikos plėtros laboratorijos vedėjas, habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius, tarptautinės energetikos inžinierių asociacijos narys.
- 1941 m.:
- Adolfas Jarulis, Lietuvos estrados dainininkas.
- Kastytis Juozas Dundulis, Lietuvos inžinierius geologas, fizinių mokslų daktaras.
- 1944 m. – Stasys Žlioba, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
- 1945 m.:
- Teodora Staugaitienė, teisininkė, teisėja, buvusi LR Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėja, Vilniaus rajono liaudies teismo pirmininkė.
- Vidas Juozas Verpečinskas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1946 m.:
- Angelė Kaulakienė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
- Arvydas Virgilijus Matulionis, Lietuvos sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas.
- 1947 m. – Jolanta Čiurilaitė-Kurnickienė, Lietuvos dainininkė (sopranas).
- 1949 m. – Vincas Jonas Karčiauskas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m. – Liubomiras Laucevičius, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius.
- 1953 m. – Vilhelmina Augustinavičiūtė-Bardauskienė, Lietuvos lengvaatletė, šuolininkė į tolį.
- 1956 m.:
- Antanas Ragauskas, Raseinių rajono politinis veikėjas.
- Valerij Morozov, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Vytautas Ališauskas, Lietuvos kultūros veikėjas, diplomatas, filosofas, eseistas, tekstologas.
- 1958 m.:
- Albinas Šmukšta, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Saulius Pakalniškis, Lietuvos zoologas, entomologas dipterologas (dvisparnių tyrinėtojas) (m. 2006 m.).
- Vida Motiekaitytė, Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1961 m. – Olegas Sosunovas, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1964 m. – Valdemaras Jasevičius, Lietuvos ir Šilalės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Arvydas Antanavičius, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1968 m. – Aurelijus Umantas, gydytojas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1982 m. – Ernestas Jurevičius, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1984 m. – Aivaras Dobilas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
- 1797 m. – Pranciškus Bukota, Abiejų Tautų respublikos (ATR) diplomatas (g. 1747 m.).
- 1863 m. – Zigmantas Sierakauskas, vienas 1863 m. sukilimo vadų.
- 1938 m. – Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, lietuvių rašytojas (g. 1863 m.).
- 1940 m. – Aleksandras, Lietuvos pasienio policininkas (g. 1899 m.).
- 1965 m. – Stasys Laucius, poetas, dramaturgas, žurnalistas (g. 1897 m.).
- 1978 m. – Jonas Dikinis, Lietuvos aktorius (g. 1900 m.).
- 1995 m. – Zigmantas Viktoras Morkūnas, Lietuvos sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1938 m.).
- 1997 m. – Vytautas Bendikas, Lietuvos ekonomistas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (g. 1931 m.).
- 2001 m. – Julius Juzeliūnas, kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, mokslininkas – humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituotas daktaras (g. 1916 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1215 – Anglijos karalius Džonas (John) su savo baronais pasirašė istorinę Magna Carta sutartį. Sutartimi saugomos individualios laisvės ir nustatoma, kad įstatymai aukščiau net už karalių;
- 1389 – Kosovo mūšis: turkai sumušė serbus ir bosnius;
- 1502 – per savo ketvirtąją ir paskutiniąją kelionę Kristupas Kolumbas atrado Martinikos salą;
- 1520 - popiežius Leonas X nuo Bažnyčios atskyrė reformacijos lyderį ir protestantizmo pradininką Martiną Liuterį;
- 1752 – Bendžaminas Franklinas eksperimentu įrodė, kad žaibas yra elektros išlydis;
- 1846 – JAV ir Jungtinė Karalystė pasirašė Oregono sutartį. Sutartimi nustatyta siena tarp JAV ir Britų Kanados, kuri eina 49 paralele;
- 1924 – Amerikos indėnai pripažinti JAV piliečiais;
- 1940 – nacių kariuomenė okupuoja Prancūziją ir įžengia į Paryžių;
- 1954 – įsteigta UEFA (Europos futbolo federacija);
- 1996 – Mančesteryje, Jungtinėje Karalystėje, teroristų susprogdinta bomba sužeidė daugiau kaip 200 žmonių ir sunaikino didelę miesto centro dalį;
- 2008 - įsigaliojo naujoji Kosovo konstitucija pagal kurią, Kosovo vyriausybė perima didžiąją dalį galių, kurias iki tol teritorijoje turėjo Jungtinės Tautos.
Gimimo dienos
- 1594 m. – Nikola Pusenas, prancūzų tapytojas. Vienas žymiausių prancūzų klasicistų (m. 1665 m.).
- 1843 m. – Edvardas Hagerupas Grygas, norvegų kompozitorius romantikas ir pianistas. Žymiausi kūriniai – koncertas fortepijonui a - moll ir muzika dramai „Peras Giuntas“ (m. 1907 m.).
- 1852 m. – Daniel Burley Woolfall, antrasis FIFA prezidentas ėjęs pareigas nuo 1906 m. iki 1918 m (m. 1918 m.).
- 1914 m. – Jurijus Andropovas, Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas, armijos generolas, generalinis sekretorius (nuo 1982 lapkričio) (m. 1984 m.).
- 1916 m. – Herbert Alexander Simon, 1978 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[1] (m. 2001 m.).
- 1917 m. – John Bennett Fenn, 2002 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2].
- 1922 m. – Ilmaras Kullamas, Estijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Tartu "Kalev" klube ir TSRS rinktinėje.
- 1941 m. – Ivanas Mykolaičukas, ukrainiečių kino aktorius, scenaristas, režisierius. Poetinio kino atstovas (m. 1987 m.).
- 1943 m. – Poulas Nyrupas Rasmusenas, ekonomistas, Danijos ir Europos Sąjungos politinis veikėjas.
- 1964 m. – Courteney Bass Cox, JAV aktorė, filmų prodiuserė ir modelis. Išgarsėjo vaidindama seriale Draugai (TV serialas) ir filmo Klyksmas visose dalyse.
- 1969 m. – Oliver Kahn, vokiečių futbolininkas, vartininkas.
- 1970 m. – Žanas Tabakas, Kroatijos krepšininkas ir treneris.
- 1978 m. – Vilfredas Bouma, futbolininkas, šiuo metu be klubo esantis Nyderlandų rinktinės gynėjas.
- 1980 m. – Amauris Karvalijo de Oliveira, Brazilijos tautybės futbolininkas, puolėjo pozicijoje žaidžiantis Juventus F.C. klube.
- 1981 m. – John Paintsil, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Fulham klubo gynėjas.
- 1985 m. – Inés Palombo, Argentinos aktorė, geriausiai žinoma kaip Sol Rivarola, pauglių muilo operoje "Rebelde Way".
- 1989 m. – Teddy Tamgho, prancūzų šuolininkas į tolį, pasaulio rekordininkas. Jam priklauso lengvosios atletikos uždarų patalpų trišuolio rekordas, 17 m 90 cm, pasiektas 2010 m. kovo 14 d. Dohoje (Kataras).
Mirtys
- 1383 m. – Jonas VI Kantakuzinas, 1347–1354 m. Bizantijos imperatorius (g. 1293 m.).
- 1389 m. – Milošas Obiličius, serbų Raudono drakono riteris, išgarsėjęs sultono Murado I-ojo nužudymu Kosovo mūšio metu, 1389 m. birželio 15 d.
- 1453 m. – Sofija Vytautaitė, Maskvos Didžioji kunigaikštienė, LDK Didžiojo kunigaikščio Vytauto vienintelė duktė (g. 1371 m.).
- 1467 m. – Filipas III Gerasis, Burgundijos hercogas[3] (g. 1396 m.).
- 1849 m. – Džeimsas Noksas Polkas, 11-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1845 iki 1849 metų. Prieš tapdamas prezidentu, demokratas Džeimsas Polkas buvo JAV Atstovų rūmų pirmininkas (1835-1839) ir Tenesio valstijos gubernatorius (1839-1841) (g. 1795 m.).
- 1971 m. – Wendell Meredith Stanley, 1946 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (g. 1904 m.).
- 1991 m. – William Arthur Lewis, 1979 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[1] (g. 1915 m.).
- 1992 m. – Levas Nikolajevičius Gumiliovas, vienas iš populiariausių ir kontraversiškiausių XX a. Rusijos istorikų. Ypač išgarsėjo etnosų atsiradimo ir išnykimo teorijomis (g. 1912 m.).
- 1996 m.:
- Ella Jane Fitzgerald, viena įtakingiausių XX a. džiazo muzikos vokalisčių (g. 1917 m.).
- Ježis Ochmanskis, lenkų istorikas, lituanistas, LDK istorijos tyrinėtojas (g. 1933 m.).