Bisau Gvinėja

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Repùblica da Guiné-Bissau
Flag of Guinea-Bissau.svg Coat of arms of Guinea-Bissau.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Bisau Gvinėja žemėlapyje
Valstybinė kalba portugalų
Sostinė Bisau
Didžiausias miestas Bisau
Valstybės vadovai Malam Bacai Sanhá
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
36 12336,123 km²
3,612,300 ha
13,947.09 mi²
km² (133)
22,5 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
1 639 464 (145)
45.3945.39 žm./km²
0.454 žm./ha
117.56 žm./mi²
žm./km² (128)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2007 (progn.)
0,808 mlrd. $ (170)
484 $ (181)
Valiuta CFA frankas (XOF)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+0
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Portugalijos
1973 m. rugsėjo 24 d.
1974 m. rugsėjo 10 d.
Valstybinis himnas Bisau Gvinėjos himnas
ISO kodas GW
ISO3 kodas GNB
ISO skaitmeninis kodas 624
FIPS kodas PU
GeoName kodas 2372248
Interneto kodas .gw
Šalies tel. kodas 245
Commons-logo.svg Vikiteka: Bisau GvinėjaVikiteka

Bisau Gvinėjos Respublika (Bisau Gvinėja) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Senegalu šiaurėje, Gvinėja rytuose ir pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos istorija, apie ikikolonijinę istoriją taip pat žiūrėti Senegambija

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos regionai

Bisau Gvinėja suskirstyta į 8 regionus:

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos geografija

Satellite image of Guinea-Bissau in January 2003.jpg

Bisau Gvinėja yra 36,125 kvadratinių kilometrų (13,948 kvadratinių mylių) ploto ir dydžiu yra sulig Taivanu, Belgija ar Merilando valstija JAV. Didžiąją Bisau Gvinėjos dalį užima savanos. Bisau Gvinėjai taip pat priklauso ir Bisagos salos.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos ekonomika

Bisau Gvinėja yra viena iš neturtingiausių šalių pasaulyje. Žemės ūkis užima daugiausia žmonių. Auginami ryžiai, kukurūzai, pupelės, manijokai, medvilnė. Pagrindinis pelno produktai yra kišjų riešutai, taip pat pelno produktai yra žuvis, jūros produktai, riešutai, palmių branduoliai, bei mediena. Kasami boksitai, taip pat yra neeksploatuojamų naftos telkinių. Pramonė dažniausiai apsiriboja žemės ūkio produktų apdorojimu.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos demografija

Pasiskirstymas pagal religijas[2]
religija procentas
musulmonai
  
50 %
Vietinių religijų atstovai
  
40 %
krikščionys
  
10 %

Bisau Gvinėja yra etniškai marga valstybė ir joje yra daug skirtingų kalbų, papročių bei socialinių struktūrų. Oficiali šalies kalba yra portugalų, bet ja kalba tik 14 % Bisau Gvinėjos gyventojų. 44 % kalba portugalų kalbos pagrindu susidariusia kreolų kalba, o likę - įvairiomis afrikietiškomis kalbomis. Mokyklose taip pat yra mokoma prancūzų kalba, nes Bisau Gvinėja yra apsupta prancūziškai kalbančių šalių.

Pasak 2003 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 42,4 % (vyrų - 58,1 %, moterų - 27,4 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 47,9 metų (vyrų - 46,07 m., moterų - 49,79 m.).[2]

Gyventojų amžiaus struktūra:[2]

  • 0-14 metų: 40,8 %
  • 15-64 metų: 56,1 %
  • 65 metų ir vyresni: 3,1 % (2009 m. apsk.)

AIDS paplitimas tarp suaugusiųjų: 1,8 %. Mirčių nuo AIDS per metus: 1 100 (2007 m. apsk.)[2]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1991 m. ir 2012 m.
1991 m. 1998 m. 2001 m.sur. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2009 m. 2012 m. -
983 367 1 206 311 1 210 912 1 238 313 1 266 612 1 295 842 1 548 159 1 639 464 -

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos kultūra

Kita informacija

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: