Boguslavas Eitminavičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Boguslavas Eitminavičius (lenk. Bogusław Ejtminowicz, m. 1864 m. sausio 6 d. prie Ušcimuvo, dab. Liublino vaivadija) – 1863 m. sukilimo dalyvis, būrio vadas.

Biografija

Kilęs iš Lietuvos bajorų giminės. 1863 m. Rusijos imperijos kariuomenės garnizono Balstogėje kapitonas. Po 1863 m. vasario 6-7 d. mūšio su Siemiatyčių (Palenkės vaivadija) sukilėliais pasitraukė iš Rusijos kariuomenės, išsivesdamas ir keliasdešimt savanorių. Perėmęs sukilėlių būrį, kurį suorganizavo jo brolis Julijonas Eitminavičius, dalyvavo keliuose mūšiuose su sukilimo malšintojais. 1863 m. lapkričio mėn. prie Lipniakų kaimo prisijungė prie dalinio, kuriam vadovavo Karolis Krysinskis, o šiam po nesėkmingo mūšio pasitraukus į Galiciją – jaunasis pulkininkas Valerijonas Vrublevskis. [1] Po 1863 m. gruodžio 31 d. sukilėlių pralaimėjimo prie Osovo majoras Eitminavičius su nedideliu būriu traukėsi link Palenkės Radzino, tačiau būrį užpuolė Rusijos dragūnai. Žuvo, vienais duomenimis, nukirstas kardu, kitais duomenimis – nusižudė. Po mirties suteiktas pulkininko laipsnis.[2]

2009 m. spalio 3 d. jo žūties vietoje atidengtas paminklas su įrašu lietuvių ir lenkų kalbomis. [3]

Šaltiniai

  1. Historia regionu Poleskiego PN, s. 3 z 5
  2. Kronika powstań polskich 1794-1944, Wydawnictwo Kronika, Warszawa, ISBN 83-86079-02-9, s. 249.
  3. Parčevo girininkija. Paminklo atidengimas


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: