Boguslavas Korvinas Gosievskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Boguslavas Korvinas Gosievskis
Bahusłaŭ Korvin-Gasieŭski. Багуслаў Корвін-Гасеўскі (XVII).jpg
Boguslavas Korvinas Gosievskis
Gosievskiai
Ślepowron
Ślepowron

Gimė 1669 m. lapkričio 3 d.
Lazdijai (Lozdzieje)
Mirė 1744 m. birželio 24 d. (74 m.)
Vilnius

Tėvas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis
Motina Magdalena Konopacka
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Boguslavas Korvinas Gosievskis (lenk. Bogusław Korwin Gosiewski, apie 1660 m. – 1744 m. birželio 24 d. Vilnius ?) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Katalikų bažnyčios ir politinis veikėjas.

Anykštėno Biografija

Tėvai: Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis (16251662) – dvarininkas, Lietuvos bajorų Gosievskių giminės tęsėjas, kariškis, ir Magdalena Konopacka-Gosievska-Čartoryska – dvarininkė. Tėvas buvo nužudytas, sūnų užaugino patėvis Jonas Karolis Čartoryskis (?–1680) – Krokuvos pakamaris. Seserys ir broliai: Teresė Gosievska-Sluškienė-Sapiegienė, Sofija Gosievska-Pšijemska, Elena Teofilė Čartoryska, Antanas Dominykas Čartoryskis ir Juozapas Čartoryskis – Punsko seniūnas.

B. K. Gosievskis baigė teologijos studijas ir 1693 m. spalio 28 d. buvo įšventintas kunigu. XVII a. pabaigoje jis buvo Anykščių klebonas, paskui – Vilniaus katedros kanauninkas.

Įsitraukęs į politinę veiklą, jis pradėjo konfliktuoti su giminaičiais įtakingiausiais Lietuvos didikais Sapiegomis ir 1700 m. lapkritį pasirašė prieš juos nukreiptos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorų Valkininkų konfederacijos aktą.

Per Šiaurės karą 1706 m. Vilnių užėmus švedams, B. K. Gosievskis liko mieste ir padėjo Vilniaus katedros kapitulai išvengti didelės kontribucijos. Suartėjęs su Sapiegų priešininku Lietuvos didžiuoju etmonu (vyriausiuoju kariuomenės vadu) Mykolu Višniovieckiu, po Poltavos mūšio 17091717 m. jis buvo patekęs į carinės Rusijos nelaisvę ir kalintas Kijeve.

Grįžęs iš kalinimo vietos į Lietuvą, 1717 m. B. K. Gosievskis buvo išrinktas Vilniaus sinodo teisėju – sinodo kolegijos nariu. 17201724 m. jis buvo Lietuvos didysis raštininkas.

1722 m. balandžio 20 d. B. K. Gosievskis buvo paskirtas tituliniu Akanto (Achantus) vyskupu ir Vilniaus vyskupu augziliaru Baltarusijai, jį konsekravo Gniezno (Lenkija) arkivyskupas Teodoras Andžejus Potockis. Šias pareigas jis ėjo 17221725 m., administruodamas baltarusiškąją Vilniaus vyskupijos dalį iš Vilniaus.

17231724 m. po Vilniaus vyskupo Motiejaus Juozapo Ancutos mirties (1723 m. sausio 18 d.) ir 17291730 m. po Vilniaus vyskupo Karolio Petro Pancežinskio mirties (1729 m. vasario 19 d.) jis laikinai administravo visą Vilniaus vyskupiją.

1725 m. sausio 29 d. B. K. Gosievskis buvo paskirtas Smolensko vyskupu, bet ten neišvyko, nes Smolenskas visą laiką buvo Rusijos valdžioje. 17251744 m., iki gyvenimo pabaigos, jis rezidavo Vilniuje ir iš čia administravo Smolensko vyskupiją, kartu buvo ir Vilniaus dekanas bei Ašmenos prepozitas, kitų šaltinių duomenimis – ir Anykščių klebonas.

1737 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje jis talkino vyskupams, konsekruojant tituliniu Isauros vyskupu Juozapą Julijų Sapiegą (1708-1754).

Pagal liberum veto teisę B. K. Gosievskis kartu su kitais nutraukė dviejų Abiejų Tautų Respublikos Seimų darbą: 1730 m. Gardine ir 1732 m. Varšuvoje.

Jis buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorijos opozicijos Lenkijos karaliui Augustui II (16701733) veikėjas, palaikė po jo mirties Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktą Stanislovą Leščinskį (16771766). Tačiau po politinio perversmo Abiejų Tautų Respublikos valdovu 1733 m. kovą tapus Augustui III Saksui (16961763), B. K. Gosievskis kaip S. Leščinskio šalininkas 17351736 m. buvo pasitraukęs nuo persekiojimų į Prūsiją, gyveno Karaliaučiuje (dabar – Kaliningradas, Rusija).

B. K. Gosievskis paveldėjo ir valdė Punsko (Lenkija), Veližo (prie Smolensko, Rusija) ir dar kelis dvarus.

Mirė 1744 m. birželio 24 d., manoma, kad Vilniuje.

Po dvasininko mirties vyko ilgos derybos tarp giminaičių ir bažnyčios dėl jo paliktų turtų priklausomybės. Savo rūmus Vilniuje B. K. Gosievskis testamentu paliko vienuolėms šaritėms ligoninei įkurti, jų įsteigta gydymo įstaiga vėliau buvo žinoma kaip Savičo ligoninė.

Giminė

Kilęs iš Lietuvos bajorų Gosievskių giminės. Tėvas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis, motina Magdalena Konopacka, seserys Teresė Gosievska ir Sofija Gosievska.

Valdė Punsko, Veližo ir kitus dvarus. Po Boguslavo mirties vyko ilgos derybos dėl jo paliktų turtų priklausomybės.

Biografija

Vilniaus katedros kanauninkas, Anykščių klebonas. Nors ir būdamas giminė, pradėjo konfliktuoti su Sapiegomis ir 1700 m. pasirašė prieš juos nukreiptos Valkininkų konfederacijos aktą. Per Šiaurės karą 1706 m. Vilnių užėmus švedams liko mieste, padėjo kapitulai išvengti didelės kontribucijos. Suartėjęs su Sapiegų priešininku M. Višniovieckiu po Poltavos mūšio 17091717 m. buvo rusų nelaisvėje, kalintas Kijeve. 1717 m. Vilniaus sinodo išrinktas vienu jo teisėjų. 17201724 m. Lietuvos didysis raštininkas. 1722 m. paskirtas tituliniu Akanto vyskupu ir Vilniaus vyskupu sufraganu Baltarusijai (Vilniaus vyskupijos dalis). 17231724 m. po vyskupo M. J. Ancutos mirties ir 17291730 m. po vyskupo K. Pancežinskio mirties administravo Vilniaus vyskupiją. 1725 m. paskirtas Smolensko vyskupu, bet ten nerezidavo, nes Smolenskas buvo Rusijos valdžioje. Iki mirties iš Vilniaus valdė baltarusiškąją vyskupijos dalį. Pagal liberum veto teisę kartu su kitais nutraukė dviejų Abiejų Tautų respublikos Seimų – 1730 m. Gardine ir 1732 m. Varšuvoje darbą. Buvo LDK bajorijos opozicijos Augustui II veikėjas; palaikė Stanislovą Leščinskį, kaip jo šalininkas 17351736 m. buvo pasitraukęs į Karaliaučių.[1]

Šaltiniai

  1. J. T. Boguslavas Korvinas Gosievskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 14 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: