Bonifacas Stundžia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bonifacas Stundžia
250 px
Bonifacas Stundžia

Gimė 1952 m. lapkričio 21 d.
Daunorių k., Utenos r.

Kvalifikacija
  • 1981 Filologijos mokslų kandidatas

  • 1996 Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras

  • 1997 Vilniaus universiteto profesorius

Bonifacas Stundžia (g. 1952 m. lapkričio 21 d. Daunorių kaime, Utenos r.) - filologas, baltistas, habilituotas filologijos mokslų daktaras, profesorius, LMA akademikas.


Turinys

Moksleivio ir studijų metai

1959 m. Bonifacas pradėjo lankyti Tauragnų vidurinę mokyklą ir ją baigė aukso medaliu 1971 m.


1976 VU Filologas lituanistas su klasikinių kalbų specializacija


Tolesniu mokslo keliu

1981 m. birželio 9 d. apgynė Lietuvos respublikos filologijos mokslų daktaro disertaciją „Giminės kategorija ir giminių bei kamienų variantai baltų kalbose“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Vilniaus valstybinis universitetas.

1996 m. sausio 10 d. apgynė Lietuvos respublikos filologijos mokslų habilituoto daktaro disertaciją „Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Vilniaus universitetas.


Darbo ir veiklos patirtis

Nuo 1976 m. VU Filologijos fakultetas

Dėstytojas, vyr. dėst., doc. (1985), prof. (1997), Baltistikos katedros vedėjas (nuo 1996), fakulteto dekanas (1997-2006)

1987, docentas, Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedra

1997, profesorius, Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedra

Mokslo administracinis darbas

1997–2006, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas

1996–2012, Vilniaus universiteto Baltistikos katedros vedėjas

Akademinė ir mokslinė veikla

Mokslo interesai

  • Baltų kalbų akcentologija ir dialektologija
  • Prūsų kalba
  • Baltų kalbų žodžių daryba
  • Baltų kalbotyros istorija
  • Baltų ir indoeuropiečių kalbų lyginamoji istorinė gramatika

Baltų kalbų akcentologija, morfonologija

Baltų kalbų žodžių daryba

Baltų kalbų istorija

Prūsistika

Pedagoginis-metodinis darbas

Dėstyti kursai

  • Bendrinė lietuvių kalba (akcentologija)
  • Baltistikos įvadas
  • Lietuvių kalbotyros įvadas
  • Baltų filologijos įvadas
  • Baltų kalbų istorija
  • Morfonologija
  • Baltų kalbų morfonologija
  • Prūsų kalba
  • Lyginamoji istorinė indoeuropiečių kalbų gramatika

Kvalifikacijos tobulinimas

Mokslinės stažuotės:

  • Latvijos universitetas, 1988, 3 mėn.
  • Lundo universitetas, 1992 ir 1993, 3 mėn.
  • Oslo universitetas, 1995, 6 mėn.
  • Frankfurto universitetas, 1999, 2010, 1 mėn.
  • Miunsterio universitetas, 2000-2001, 4 mėn.
  • Prahos Karolio universitetas, 2006, 2 sav.
  • Sankt Peterburgo universitetas, 2008, 2 sav.

2014, Ženevos universitetas.

 2012, 2002, Aukštųjų studijų mokykla, Paryžius

 2010, 1999, Frankfurto universitetas

 2014, 2009, 2007, 2005, 2004, 2003, 2001, 1999, Pizos universitetas

 2008, 2005, Greifsvaldo universitetas

 2008, 2005, 2000, Maskvos Lomonosovo universitetas

 2008, 2004, 1998, 1995, Sankt Peterburgo valstybinis universitetas

 2006, Prahos Karolio, Brno Masaryko ir Erlangeno universitetai

 2006, 2001, Berlyno Humboldtų universitetas

 2004, Miuncheno universitetas

 2001, 2000, Miunsterio universitetas

 2001, 1998, Poznanės A. Mickevičiaus universitetas

 1999, 1998, 1996, 1994, 1993, Krokuvos Jogailaičių universitetas

 1999, Varšuvos universitetas

 1999, 1993, 1992, Lundo universitetas

 1997, Budapešto universitetas

 1995, Oslo universitetas

 1994, Štutgarto universitetas

 1992, Parmos universitetas

 1991, 1989, Bazilikatos (Italija) universitetas

 1989, Milano katalikų ir Florencijos universitetai

Tyrimų projektai

  • Ferdinando de Saussure'o baltistinis palikimas (LMT, 2012)
  • Žurnalo „Baltistica“ elektroninė versija (LMT, 2011)
  • Baltų kalbotyros žurnalo „Baltistica“ 45-47 t. leidyba (LMT, 2010-2012)
  • „F. V. Hako Vocabularium litthvanico-germanicvm et germanico-litthvanicum… Nebst einem Anhang einer kurtzgefaßten Litthauischen Grammatic (1730) rengimas“ (finansuotas 2008–2009 m. VLKK)
  • „F. de Saussure’o Baltistikos raštų rengimas“ (iš dalies finansuotas 2009 m. LVMSF)
  • „PURPURA ISZGANIMA MUKOS JEZUSA Ant Dyinu Deszimtyis Iszdalyta“ rankraščio parengimas leidybai (finansuotas 2007 m. VLKK)
  • „G. Bonfantės Baltistikos raštų rengimas“ (iš dalies finansuotas 2006 m. LVMSF) – drauge su prof. P. U. Diniu
  • „G. Devoto Baltistikos raštų rengimas“ (iš dalies finansuotas 2003 m. Pizos universiteto);

Mokslinė produkcija

Paskelbta per 100 mokslo darbų Lietuvoje ir užsienyje, viena monografija

Moksliniai pranešimai skaityti daugelyje konferencijų Europos šalyse

Paskelbta per 50 mokslo populiarinamųjų straipsnių

Ekspertinė ir visuomeninė veikla

  • Nuo 2012, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
  • Nuo 2008, Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas.

 2006–2009, Lietuvos mokslo premijų komisijos narys.

 2006–2008, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas, nacionalinės

programos „Tautinis identitetas ir jo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“

komiteto pirmininkas.

 Nuo 2000, Latvijos aukštųjų studijų kokybės vertinimo centro ekspertas.

 Nuo 1996, baltų kalbotyros žurnalo Baltistica redaktorius (www.baltistica.lt;

www.baltistica.eu).

 1994 –2000, Lietuvos mokslo tarybos narys, vėliau – ekspertas.

 Nuo 1992, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys.

  • Nuo 1983, Milano kalbininkų draugijos (Sodalizio Glottologico Milanese) narys korespondentas.

Mokslo žurnalų žurnalų „Baltu filoloģija“ (Latvija) ir „Balto-slavjanskie

issledovanija“ (Maskva) redaktorių kolegijų narys.

 Paskelbta per 50 mokslo populiarinimo straipsnių žurnaluose „Gimtoji kalba“,

„Mūsų kalba“, „Kultūros barai“ ir kt.

 Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos narys.

Įvertinimai

  • 2011, Baltijos asamblėjos medalis už ryšių tarp Baltijos valstybių stiprinimą
  • 2008, Profesoriaus Jono Kazlausko premija už baltistikos tyrimus


Bibliografija

Svarbesnių mokslinių ir taikomųjų publikacijų sąrašas

1. Dėl cirkumfleksinės metatonijos išvestiniuose lietuvių kalbos daiktavardžiuose, Baltistica 17/1, 1981, 58-65. 2. Daugiskaitiniai asmenvardiniai oikonimai ir jų reikšmė linksniavimo bei kirčiavimo sistemų rekonstrukcijai, Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 1981, 185-198. 3. Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis, Baltistica 21/2, 1985, 142-151. 4. Dinamika oppozicij slogovych intonacij v fonologičeskich sistemach dialektnoj i gorodskoj reči, The 11th International Congress of Phonetic Sciences, vol. 5, Tallinn, 1987, 95-98 (su L. Grumadiene). 5. Dūrinių kirčiavimo dėsningumai, Kalbotyra 40/1, 1989, 83-90 (su D. Mikulėniene). 6. Nekirčiuotų trumpųjų balsių ilginimas rytų aukštaičių uteniškių šnektose, Kalbotyra 41/1, 1990, 29-35 (su B. Jasiūnaite). 7. Kirtis tekste, Žodžiai ir prasmės 1, Vilnius, 1991, 86-92. 8. The category of collective and the development of nominal accentuation in East Baltic languages, Colloquium Pruthenicum Primum, Warszawa, 1992, 151-156. 9. On the accentual classification of primary declinable words of standard Lithuanian, Linguistica Baltica 1, 1992, 71-83. 10. Daiktavardžio kamienų bei giminių variantai baltų kalbose (1. Ide. ir bendroji baltų bei slavų kalbų leksika), Baltistica 27/2, 1994, 13-30. 11. Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema, Vilnius: VU, 1995, XIII, 218 p. 12. On the accentuation of prefixed verbs in Lithuanian, Linguistica Baltica 4, 1995, 75-82. 13. Lietuvių kalbos kirčiavimas. Mokytojo knyga. Vilnius: Baltos lankos, 1996, 151 p. 14. Sapūno ir Šulco gramatika Compendium Grammaticae Lithvanicae, Vilnius: MELI, 1997, 335 p. (su K. Eigminu). 15. Language contacts in Lithuania, Contactlinguistics, Walter de Gruyter, 1997, 1179-1189 (su L. Grumadiene). 16. Prūsų onimų germanizavimo tyrimai K. O. Falko rankraščiuose, Baltistica 36/1, 2002, 53-60 (su D. Sinkevičiūte). 17. Kirčiavimas, in Lietuvių kalbos žinynas, Kaunas, Šviesa, 2003, p. 364-411; 2 leid., 2007. 18. Giacomo Devoto. Baltistikos raštai/ Scritti baltistici, parengė P. U. Dini ir B. Stundžia, Vilnius: Tyto alba, 2004, 236 p. 19. Įvardis. Skaitvardis. Veiksmažodis, in Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas, vyr. red. A. Pakerys, Vilnius: VPU, 2007, p. 200–266; 2 leid., 2008. 20. Keliakalbių senųjų žodynų tyrimo metodologijos klausimu: Elbingo žodynėlio sudurtiniai daiktavardžiai, in Baltské jazyky v promĕnách metod. Sborník přispĕvků z mezinárodní baltické konference. Ed. Vaidas Šeferis, Brno, 2008, p. 31–45. 21. Giuliano Bonfantės indėlis į baltų kalbų akcentologiją/ Il contributo di Giuliano Bonfante all’accentologia delle lingue baltiche, in Giuliano Bonfante. Baltistikos raštai/ Scritti baltistici, parengė P. U. Dini ir B. Stundžia, Vilnius: VU leidykla, 2008, p. 25-34; 152-159. 22. Giuliano Bonfante. Baltistikos raštai/ Scritti baltistici, parengė P. U. Dini ir B. Stundžia, Vilnius: VU leidykla, 2008, 260 p. 23. Sostavnye suščestvitel’nye v Ėl’bingskom slovarike, in Balto-slavjanskie issledovanija, 2009, t. 18, p. 183–204. 24. Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija. Vadovėlis aukštosioms mokykloms. Vilnius: VU l-kla, 2009, 256 p. ISBN 978-9955-33-520-7. 25. Baltistas per definitionem: Pietro Umberto Dini. In: P.U. Dini. Baltų filologijos studijos. Rinktiniai straipsniai 1991–2007. Parengė A. Judžentis, sudarė V. Ambrazas. Vilnius: LKI, 2010, p. 11–24. 26. Daugiaskiemenių vardažodžių kilnojamosios kirčiavimo paradigmos raida lietuvių kalboje. Baltistica 45(2), 2010, p. 205–220. 27. Lithuanian, Revue Belge de Philologie et d΄Historie, Bruxelles, 2010, t. 88, nr. 3: Langues et littératures modernes, p. 765-789. ISSN 0035-0818 (= The Languages of the New EU Member States, ed. by Christian Delcourt and Piet van Sterkenburg). 28. The connection between circumflex and palatalization in Lithuanian word formation, in Accent Matters. Papers on Balto-Slavic accentology, ed. by Tijmen Pronk and Rick Derksen, Amsterdam-New York, 2011, p. 333–342 (= Studies in Slavic and General Linguistics, vol. 37). 29. Dominance as an accentual (prosodic) property of morphemes, Baltistica 7 priedas (= Proceedings of the 6th International Workshop on Balto-Slavic Accentology), 2011, p. 255–262.


Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: