Bonitetas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Bonitetas (lot. bonitas, kilm. bonitatis 'gerumas, gera kokybė') – miško medyno našumo, augimo sąlygų gerumo rodiklis.

Nustatomas pagal tam tikro amžiaus medžių aukštį. Miško augimo sąlygos ir medynų produktyvumas vertinamas pagal bonitetines klases. Jos gali būti santykinės ir absoliutinės:

  • Santykinės bonitetinės klasės, rodančios, koks yra medyno vidutinio aukščio santykis su vidutiniu amžiumi, žymimos romėniškais skaitmenimis (I, II, III, IV ir V), kartais papildomomis raidėmis (Ia, Va, Vb). Geriausiai augantys medynai yra I, o blogiausiai - V klasės.
  • Absoliutinės bonitetinės klasės, rodančios medyno aukštį arba tūrio vidutinį prieaugį tam tikro, dažniausiai 100, 50 m. amžiaus medžių, žymimos arabiškais skaitmenimis.

Bonitavimas dar gali būti atliekamas pagal dirvožemių derlingumą ir jų žolinę dangą, normalių medynų vidutinį metinį tūrio prieaugį, 100 stambiausių 100 m. amžiaus medžių 1 ha aukštį ir kita. Bonitetinės skalės pateikiamos lentelių, grafikų ir formulių pavidalu.[1]

Šaltiniai

  1. Algimantas Venckus. Bonitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 356 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1590-0=1590 wiki spaudos ženklai).