Borisas Berzinis
| Borisas Berzinis latv. Boriss Bērziņš | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1930 m. spalio 6 d. |
| Mirė | † 2002 m. vasario 11 d. |
|
| |
| Veikla | latvių tapytojas
|
| Organizacijos | Latvijos dailės akademija |
| Pareigos | profesorius |
|
| |
| Alma mater | Latvijos dailės akademija |
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
Borisas Berzinis (latv. Boriss Bērziņš, 1930 m. spalio 6 d. Ryga – 2002 m. vasario 11 d. Ryga, palaidotas Rygos Miško kapinėse.) – latvių tapytojas.
Biografija
1947–1949 m. mokėsi Janio Rozentalio Rygos meno vidurinėje mokykloje, 1949–1952 m. – Rygos dailiųjų amatų vidurinėje mokykloje.[1] . Nuo 1955 m. dalyvavo parodose. 1959 m. baigė Latvijos dailės akademiją, nuo 1964 m. jos dėstytojas; nuo 1986 m. profesorius. Nuo 1961 m. Latvijos dailininkų sąjungos narys. 1994 m. Latvijos mokslų akademijos narys.
Kūryba
Nutapė peizažų („Žvejų uostas“ 1967 m., „Peizažas su senais medžiais“ 1972 m., „Siena“ 1979 m.), natiurmortų („Natiurmortas su palete“ 1976 m., „Natiurmortas su muzikos instrumentais“ 1988 m.), figūrinių kompozicijų („Skerstuvės“ 1978 m.). Kūriniai kontrastingų spalvų ir faktūrų, intensyvaus kolorito, dinamiškos kompozicijos. Vėlesnieji santūresni; vyrauja geltona, ruda, juoda, balta spalvos. Sukūrė piešinių, ofortų.[2] Pagal 2002 m. vasario 1 d. testamentą visus jo darbus paveldėjo Latvijos nacionalinis dailės muziejus.
Įvertinimas
Šaltiniai
- ↑ BORISS BĒRZIŅŠ. Galerija
- ↑ Borisas Berzinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 121 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||