Borisas Spaskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Borisas Spaskis
Boris Spasski 1984 Saloniki.jpg
Pilnas vardasBorisas Spaskis
ŠalisRusijos vėliava Rusija
Prancūzijos vėliava Prancūzija
Gimė1937 m. sausio 30 d. (87 m.)
Leningradas
TitulasDidmeistris (1955 m.)
Tarptautinis meistras (1953 m.)
Pasaulio čempionas19691972
Aukščiausias reitingas= 2690 (1971 sausis)

Borisas Spaskis (rus. Бори́с Васи́льевич Спа́сский; g. 1937 m. sausio 30 d. Leningrade, Rusija) – rusų šachmatininkas, didmeistris (1955 m.), Pasaulio jaunimo čempionas (1955 m.), dešimtasis pasaulio šachmatų čempionas (1969–1972 m.), dukart Sovietų Sąjungos čempionas (1961 ir 1973 m.), septynis kartus (1956, 1965, 1968, 1974, 1977, 1980 ir 1985 m.) dalyvavo Kandidatų į pretendentus turnyruose. Laimėjo daugiau kaip 20 tarptautinių šachmatų turnyrų.[1] Baigė Leningrado universiteto Filologinio fakulteto žurnalistikos specialybę (1959 m.) Daugelio straipsnių apie šachmatų teoriją ir praktiką ir apžvalgų apie šachmatų varžybas autorius. B. Spaskis – vyriausias iš gyvenančių buvusių pasaulio čempionų.

Biografija

Vaikystė

Užaugo rusų šeimoje. Spaskio senelis (tėvo tėvas) Vladimiras Aleksandrovičius buvo stačiatikių dvasininkas Kursko gubernijoje. Tėvas Vasilijus Spaskis tarnavo kariuomenėje. Senelė (pagal tėvą) Jekaterina Aleksandrovna Kosminskaja irgi buvo stačiatikių dvasininko duktė. Motina Jekaterina Petrovna Petrova (1905–1995) buvo Pskovo ir Sankt Peterburgo namų savininko Andriejaus Kuprijanovičiaus Kuprijanovo ir valstietės Darjos Ivanovnos Ivanovos iš Pskovo srities Gdovsko valsčiaus Riadnevo kaimo valstiečių nesantuokinė duktė. [2] Petrovos pavardę ir tėvo vardą gavo krikšto metu iš motinos sesers vyro, krikšto tėvo, Petro Vasiljevo.[3] Vyresnysis brolis Georgijus (g. 1934 m.). Jaunesnioji sesuo Iraida (g. 1944 m.), šaškių didmeistrė: Pasaulio šimtalangių šaškių vicečempionė, keturiskart SSSR paprastųjų šaškių čempionė (1965, 1966, 1968 ir 1971 m.).[4]

Borisas Spaskis buvo antrasis vaikas šeimoje. Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, 1941 metų liepą Borisas kartu su broliu buvo evakuoti į Kirovo srities Koršiko kaimą. Broliai atsidūrė vaikų namuose, kur Borisas, stebėdamas vyresniųjų žaidimą, susipažino su šachmatais, bet gyvenimas vaikų namuose buvo sunkus: maisto trūko ir jis vos nenumirė iš bado. Tėvas tuo metu tarnavęs kariuomenėje, buvo sunkiai sužeistas. Pagijus tėvui, šeima pasiėmė iš vaikų namų Borisą ir brolį į Pamaskvę. Pasibaigus karui, 1946 m. vasarą šeima grįžo į Leningradą. Kartą Borisas centriniame parke užėjo į šachmatų paviljoną, ir susižavėjo šachmatais. Jis ten pradėjo lankytis kasdien ir būdavo nuo ryto iki vakaro. [5]

Kai paviljoną 1946 m. uždarė, Spaskis įstojo Pionierių rūmų šachmatų būrelį. Pirmuoju treneriu tapo Vladimiras Zakas, vėliau jį treniravo Aleksandras Tolušas. Visuomenės dėmesį atkreipė, kai 1947 m. simultano metu laimėjo prieš Michailą Botviniką. Būdamas labai gabus Borisas greitai tobulėjo. Būdamas 10 metų, įvykdė I atskyrį, 11 metų tapo kandidatą į sporto meistrus, penkiolikos gavo meistro vardą. 1952 m., būdamas 15-kos ir žaisdamas Rygoje vykusiame Sovietų Sąjungos čempionato pusfinalyje, surinko 50 % galimų taškų. Tais pačiais metais Leningrado čempionate užėmė antrąją vietą. Kartu su šachmatais mėgo ir kitas sporto šakas; lankė lengvosios atletikos treniruotes. Mėgstama šaka – šuoliai į aukštį. Joje moksleivių varžybose buvo pasiekęs tuo laiku neblogą rezultatą – 1,75 m. Be to, gerai plaukiojo. Meilė sportui išliko ir vyresniajame amžiuje, kai pamėgo žaisti lauko tenisą.[6]

Jaunystė

Būdamas šešiolikos, 1953 metais pirmą kartą žaidė užsienyje Bukarešte, kur kartu su Laslu Sabo ir Isaaku Boleslavskiu surinko po 12 taškų iš 19, bet pagal papildomus rodiklius užėmė 4 vietą, o geriausiai pasirodė jo treneris Aleksandras Tolušas, užėmęs 1 vietą. Bukarešte Spaskis nugalėjo Vasilijų Smyslovą, kuris kitais metais kovojo dėl pasaulio čempiono vardo.[7] Už pasiektą rezultatą FIDE jam suteikė tarptautinio meistro (IM) vardą. 1955 m. pirmą kartą žaisdamas Maskvoje, Sovietų XXII čempionate buvo po Gelerio bei Smyslovo ir kartu su Georgu Ilivickiu, Michailu Botviniku ir Tigranu Petrosianu surinko po 11½ taško iš 19.[8] Pagal papildomus rodiklius jam atiteko 5-toji vieta. Šis rezultatas jam leido patekti į Geteborgo tarpzoninį turnyrą, kur dalyvaudamas surinko 11 taškų iš 20 galimų ir pasidalijo su H. Pilniku 8-9 vietas.[9] bei pateko į Amsterdame vyksiantį 1956 m. Kandidatų turnyrą ir gavo didmeistrio (DM) titulą. Tuo metu B. Spaskis pasaulyje buvo jauniausias šachmatų didmeistris.

Tais pačiais metais Antverpene vykusiame Pasaulio jaunimo šachmatų čempionate, pogrupyje surinkęs 6 taškus iš 7, pateko į finalą, kur surinko 8 taškus iš 9, ir aplenkęs tašku Edmarą Mednį, iškovojo pirmąją vietą.[10]

1956 m. Kandidatų turnyre Amsterdame, kur dalyvavo 10 dalyvių, žaidusių dviem ratais, surinkęs 9½ taškus iš 18, kartu su keturiais varžovais: Sabo, Geleriu, Bronšteinu ir Petrosianu, pasidalino 3-7 vietas.[11]

XXIII Sovietų finale, vykusiame 1956 m. sausio-vasario mėn. Leningrade, surinkęs 11½ taško iš 19, pasidalino pirmąją vietą su Marku Taimanovu ir Jurijumi Averbachu,[12] nors Taimanovas, po to vykusiame papildomame turnyre, laimėjęs prieš Spaskį abi partijas, tapo čempionu.[13] Tais pat metais Spaskis, žaisdamas XXIV Sovietų čempionato pusfinalyje, kartu su dar keturiais dalyviais, surinko po 11,5 taško, užėmė trečiąją vietą ir pateko į finalą.[14]

Permainingi rezultatai

XXIV Sovietų čempionate, vykusiame 1957 m. sausio – vasario mėn. Maskvoje, Spaskis surinkęs 13 taškų iš 21, pasidalijo ketvirtą vietą su Tolušu, o Michailas Talis užėmė pirmąją ir pradėjo savo kilimą link pasaulio čempiono vardo 1960 m.[15] Po to Spaskio rezultatai turnyruose smuko: jis nepateko į po to vykusius Tarpzoninius turnyrus (1958 ir 1962 m.), kuriuose dalyvauti būtina, norint išsikovoti teisę žaisti pasaulio čempionate. Ši krizė sutapo su trim sunkiais pirmosios santuokos nutraukimo 1961 m. metais.[16]

Pirmas prarastas pretendentų ciklas

Spaskis prarado galimybę žaisti Portorožo Tarpzoniniame turnyre po to, kai 1958 m. Rygoje vykusiame Sovietų Sąjungos čempionate paskutinio rato, nervingai vykusioje partijoje, pralaimėjo Michailui Taliui.[17] Spaskis ilgą partijos dalį turėjo persvarą, bet žaidžiant atidėtą partiją išleido sunkią pergalę, o po to dar atsisakė ir lygiųjų. Pergalė būtų leidusi patekti į Tarpzoninį turnyrą, o lygiosios būtų užtikrinusios 4-5 vietų dalybas su J. Averbachu ir papildomą mačą tarp jų dėl vietos Portorožo Tarpzoniniame turnyre. 1959 m. Maskvoje vykusiame tarptautiniame turnyre Spaskis surinkęs 7 taškus iš 11 (tiek pat taškų surinko V. Smyslovas ir Bronšteinas) užėmė pirmąją vietą.[18] Tais pačiais metais vykusiame Tbilisyje XXVI-ojo Sovietų čempionato finale, tašku atsilikęs nuo čempionu tapusi Tigrano Petrosiano ir surinkęs vienodai su M. Taliu 12½ taškų iš 19, užėmė antrąją vietą.[19] Netrukus, 1959 m. Rygoje vykusiame turnyre surinkęs 11½ taško iš 13 užėmė pirmąją vietą, puse taško aplenkdamas Vladą Mikėną. XXVII Sovietų čempionate vykusiame Leningrade, kartu su N. Krogiusu surinko po 10 taškų iš 19 ir užėmė 9 vietą.[20] 1960 m. vyko į Argentiną, kur Mar del Plata vykusiame turnyre kartu su R. Fišeriu surinko po 13½ taškų iš 15 ir dviem taškais aplenkęs Bronšteiną užėmė pirmąją vietą.[21]

Antras prarastas pretendentų ciklas

Dar vienas nesėkmingas Spaskiui buvo 1961 m. Maskvoje vykęs Sovietų čempionato finalas, kur jis vėl paskutiniame rate pralaimėjo – šį kartą Leonidui Šteinui, kuris dėka šios pergalės pateko į Tarpzoninį turnyrą, o Spaskis baigė penktas, surinkęs 11 taškų iš 19 ir nepateko į Tarpzoninį.[22] Spaskis nutarė keisti trenerius: vietoj atakuojančio stiliaus trenerio Aleksandro Tolušo pasirinko ramesnį, pozicinio stiliaus – Igorį Bondarevskį.[23] Tai pasiteisino – prasidėjo rezultatų gerėjimas.

Kelyje į pretendentus

Jis 1961 m. Baku XXIX Sovietų čempionate, pustaškiu aplenkęs Levą Polugaevskį, surinkęs 14½ tąško iš 20, laimėjo pirmąjį iš dviejų per karjerą laimėtų čempiono titulų.[24]

1962 m. Havanoje, kur pirmąją vietą užėmė Migelis Najdorfas, Spaskis užėmė antrą vietą surinkęs vienodai taškų (po 16 iš 21) su Polugajevskiu.[25]

Tačiau XXX Sovietų čempionate, kuris vyko 1962 m. Jerevane, surinko, 12½ taško iš 19 ir užėmė penktąją vietą.[26]

1963 m. XXXI Sovietų čempionatas vyko Leningrade, jame Spaskis vėl pasirodė neblogai, kur kartu su Šteinu ir Ratmiru Cholmovu surinko po 12 taškų ir pasidalijo 1-3 vietomis, tačiau po papildomo turnyro prizininkams išaiškinti, kurį laimėjo L. Šteinas, turėjo tenkintis antrąja vieta, trečioje palikdamas R. Cholmovą.[27]

1964 m. Belgrade, nepralaimėjęs nei vienos partijos, surinko 13 taškų iš 17 aplenkdamas po 11½ taško turėjusius V. Korčnojų ir Borislavą Ivkovą.[28] Šiek tiek nesėkmingai žaidė 1964 m. Sočyje vykusiame tarptautiniame turnyre, kur surinko 9½ taško iš 15 ir užėmė ketvirtąją vietą.[29]

1964 m. Spaskis Maskvoje vykusiame septynių žaidėjų zoniniame turnyre, žaidžiant po dvi partijas, surinko 7 taškus iš 12 pateko į tais pačiais metais Amsterdamo Tarpzoninį turnyrą.[30]

Žaisdamas Amsterdamo Tarpzoniniame turnyre surinko 17 taškų iš 23 galimų ir pasidalino 1-4 vietas su Michailu Taliu, V. Smyslovu ir B. Larsenu[31]ir kartus su Borislavu Ivkovu, L. Portišu pateko į sekančiais metais vykusius, naujai įvestus, 1965 m. Kandidatų mačus.

Treniruojant Bondarevskiui prasiplėtė Spaskio žaidimo stilius, beveik dingo prasti rezultatai, išaugo kovingumas, pagerėjo psichologinė būsena ir visa tai galų gale padėjo rezultatų gerėjimui.[32]

Pretendentas

Spaskis buvo vertinamas kaip universalus žaidėjas ir jo gebėjimas tai panaudoti žaidžiant su geriausiais didmeistriais leisdavo juos nugalėti. Rygoje 1965 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje, žaisdamas atsargiu poziciniu stiliumi, laimėjo paskutinę partiją 6-4 (+4 −2 =4) ir įveikė Paulių Keresą.[33][34] Pusfinalio mačą Rygoje su J. Geleriu aštriai atakuodamas laimėjo 5½–2½ (+3 −0 =5).[35][36] Finaliname mače su Michailu Taliu, kuris vyko 1965 m. Tbilisyje, įvertindamas pasaulio eksčempiono M. Talio taktinį pajėgumą, vengdavo komlikacijų, pereidamas į ramesnes pozicijas. Tai davė vaisių: nors ir pralaimėjęs pirmąją partiją, Spaskis laimėjo mačą rezultatu 7–4 (+4 −1 =6).[37][38]

Besiruošdamas mačui su pasaulio čempionu Spaskis dalyvavo dviejuose turnyruose: III Čigorino memorialo turnyre, kuris vyko Sočyje, buvo pirmas, surinkęs kartu su Volfgangu Uncikeriu po 10½ taško iš 15,[39] ir 1965-66 m. turnyre Heistingse, surinkęs po 7½ taško iš 9 su Volfgangu Ulmaniu buvo antras.[40]

Pirmasis mačas su Petrosianu

Spaskis Maskvoje vykusiame 1966 m. mače dėl pasaulio čempiono vardo T. Petrosianui: laimėjo tris, pralaimėjo keturias ir septyniolika sužaidė lygiosiomis[41], T. Petrosianas mače nuo 7 iki 19 partijos pirmavo.

Devynioliktoje partijoje Spaskis buvo išlyginęs rezultatą, tad mačo likimas sprendėsi per paskutines penkias partijas. Tačiau pabaiga Spaskiui buvo nesėkminga: jau kitoje, 20-toje partijoje, T. Petrosianas laimėjo ir vėl išsiveržė į priekį. Dabar B. Spaskiui reikėjo per likusias keturias partijas laimėti dvi partijas ir dvi baigti lygiosiomis.

Bet, kai 22-oje partijoje T. Petrosianas dar kartą laimėjo ir dviem taškais išėjo į priekį, paaiškėjo čempionas, nes pasibaigus mačui lygiosiomis - čempionu lieka T.Petrosianas.

Tad Spaskis, net jei ir būtų laimėjęs abi likusias partijas, galėjo tik baigti mačą lygiosiomis. Bet ir to padaryti jam nepavyko - laimėjęs 23-iąją partiją,[42] 24-ąją Spaskis baigė lygiosiomis.

Po pralaimėjimo Petrosianui

Pirmas turnyras po mačo, kuriame dalyvavo Spaskis, buvo 1966 m. birželį vykęs IV Čigorino memorialo turnyras, kurį laimėjo Korčnojus 11,5 taško iš 15, o Spaskis, kartu su Anatolijum Leinu surinkęs po 9,5 taško iš 15 užėmė šeštąją vietą. [43]

Tačiau buvo pirmas stiprios sudėties Piatigorsko taurės turnyre, kuris vyko 1966 m. liepą Santa Monikoje, žaidžiant su kiekvienu varžovu po dvi partijas. Spaskis surinkęs 11½ taško iš 18 pustaškiu aplenkė antroje vietoje likusį R. Fišerį, pusantro taško B. Larseną ir 2,5 taško T. Petrosianą, kuris, surinkęs 9 taškus iš 18, liko septintas. Šiame turnyre pirmąjame cikle jis įveikė Robertą Fišerį.[44]

Spaskis 1967 m. laimėjo Bėverveike pirmąją vietą surinkęs 11 taškų iš 15.[45] 1967 m.

Sočio turnyre, kartu su Krogiusu, Aleksandru Zaicevu, Leonidu Šamkovičiumi ir Vladimiru Simaginu, surinko po 10 taškų iš 15 ir užėmė trečiąją vietą.[46]

Antrasis mačas su Petrosianu

Pralaimėjęs 1966 m. mačą dėl pasaulio čempiono vardo, Spaskis įgijo teisę be atrankos žaisti 1968 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje, kuris vyko Suchumyje.

Kandidatų ketvirtfinalyje vėl susitiko su Jefimu Geleriu ir laimėjo tokiu pat santykiu (5½–2½, +3 −0 =5), kaip ir 1965 m.[47][48]

Pusfinalyje, kuris vyko Malmėje, susitiko su Bentu Larsenu ir, laimėjęs tris pirmasias partijas, laimėjo mačą santykiu (5½–2½, +4 −1 =3).[49][50]

Finalinį kandidatų mačą su Korčnojumi žaidė Kijeve, kurį laimėjo (+4 −1 =5).[51][52] Tai užtikrino jam galimybę dar kartą su Petrosianu žaisti 1969 m. mačą dėl pasaulio čempiono vardo.

Prieš mačą Palmoje vykusiame turnyre, kur pirmąją vietą, su 14 taškų, užėmė Korčnojus, Spaskis, kartu su B. Larsenu, surinko po 13 taškų iš 17 ir užėmė trečią vietą bei pusantro taško aplenkė 4-toje vietoje likusį Tigraną Petrosianą.[53]

Spaskio trijų mėnesių pasiruošimas Dubnoje vyko, padedant didmeistriams I. Bondarevskiui ir N. Krogiusui. Buvo detaliai ir giliai išnagrinėtas T. Petrosiano žaidimas, ieškomi tinkami debiutai, nagrinėjamas varžovo žaidimo stilius, gerinamas psichologinis pasiruošimas mačui.

Visa tai padėjo B. Spaskiui 1969 m. Maskvoje laimėti mačą prieš T. Petrosianą santykiu 12½–10½ ir tapti pasaulio čempionu.[54][55]

Pasaulio čempionas

Turnyrai (1969–1972)

Tapęs pasaulio čempionu užėmė 1969 m. spalio mėn. San Chuane surinko 11½ taško iš 15 ir pusanto taško aplenkęs antroje vietoje likusį Bruno Parmą užėmė pirmąją vietą. [56]

Tačiau 1969 m. Palma de Maljorkoje vykusiame turnyre sekėsi kukliau: sužaidęs 14 partijų lygiosiomis surinko 10 taškų iš 17 ir praleidęs dviem taškais į priekį Bentą Larseną, pusantro taško Tigraną Petrosianą, bei pustaškiu atsilikęs nuo Vlastimilo Horto ir Viktoro Korčnojaus, turėjo tenkintis 5-ąją vieta.[57]

1970 m. Spaskis žaidė Šimtmečio mače Belgrade Sovietų komandoje prie pirmos lentos, kur geriausi Sovietų žaidėjai žaidė su geriausiais likusio pasaulio šachmatininkais. Spaskis pirmas tris partijas su Larsenu sužaidė lygiomis (+1 -1 =1), ketvirtojoje partijoje jį pakeitė Šteinas.[58] 1970 m. Amsterdame vykusiame turnyre, surinkęs po lygiai taškų (11½ iš 15) su Polugajevskiu, užėmė pirmąją vietą. [59]

1971 m. Geteborge su 8 taškais – trečias: praleidęs į priekį, pustaškiu daugiau surinkusius, Vlastimilą Hortą ir Ulfą Andersoną.[60] 1971 m. Vankuveryje, kartu su Hansu Ree tapo Kanados atvirojo čempionato nugalėtoju.

1971 m. lapkričio – gruodžio mėn Maskvoje vykusiame stiprios sudėties Aliochino atminimo turnyre B. Spaskis, kartu su Michailu Taliu, surinkę po 9½ taško iš 17 bei praleidę į priekį dar Vasilijų Smyslovą, Tigraną Petrosianą ir Vladimirą Tukmakovą, o taip pat, pirmąją vietą pasidalijusius - Anatolijų Karpovą ir Leonidą Šteiną, liko šešti.[61]

Pasaulio čempionato mačas su Fišeriu

Spaskis buvo pasaulio čempionu iki 1972 m. pasaulio čempionato mačo su Robertu Fišeriu. Mačas vyko Islandijoje, Reikjavike pačiame Šaltojo karo įkarštyje ir buvo laikomas simboliniu, tuometinių dviejų supervalstybių, politinės konfrontacijos mūšiu.[62]

Susidomėjimas maču buvo didžiulis, jis buvo plačiausiai nušviestas šachmatų istorijoje mačas – apie jo eigą pranešinėjo viso pasaulio žiniasklaida.

Iš su Spaskiu iki mačo žaistų penkių partijų Fišeris nebuvo laimėjęs nei vienos, o pralaimėjęs tris. Be to, Spaskio treneriu buvo Geleris – 1968 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalio dalyvis, kuris taip pat turėjo teigiamą rezultatą žaidžiant su Fišeriu.

Fišeris prieš mačą buvo geroje formoje, kurią jis pademonstravo Kandidatų atrankos mačuose įtikinamai įveikdamas: ketvirtfinalyje – Marką Taimanovą, pusfinalyje – Bentą Larseną ir finale – Tigraną Petrosianą.[63] Fišeris mačą dėl pasaulio čempiono vardo laimėjo rezultatu 12½ : 8½ (+7 −3 =11), nepaisant to, kad mačo pradžioje Spaskis pirmavo 2-0: pirmą partiją laimėjo, o antroje partijoje Spaskiui buvo įskaityta pergalė be žaidimo.

Po pirmosios partijos pretendentas iškėlė reikalavimą pašalinti televizijos kameras ir žiūrovus iš 7 pirmųjų eilių, o organizatoriams su tuo nesutikus, neatvyko žaisti 2-osios partijos.

Iškilo grėsmė, kad mačas gali žlugti. Čia Spaskis pasielgė garbingai, nepasinaudojęs proga, nutraukus mačą, likti pasaulio čempionuː jis sutiko su Fišerio prašymu trečiąją partiją žaisti be televizijos kamerų ir žiūrovų gretimoje patalpoje.[64]

Mačą galima padalinti į dvi puses: pirmoje pusėje R. Fišeris ne tik atsilošė dvi partijas bet ir įgijo pranašumą, o antroje pusėje vyko apylygis žaidimas.

Dalyvavimas varžybose praradus pasaulio čempiono vardą

Spaskis, pralaimėjęs pasaulio šachmatų čempionatą, toliau aktyviai dalyvavo varžybose.

Pretendentų ciklai

Kaip pralaimėjęs pasaulio čempionato mačą Spaskis turėjo teisę be atrankos nuo ketvirtfinalio žaisti 1974 m. kandidatų mačuose.

Kandidatų mačų ketvirtfinalyje San Chuane (Puerto Rikas), kuriame buvo žaidžiama iki 3 pergalių, Spaskis nugalėjo amerikietį Robertą Byrną rezultatu 4½–1½ (+3 −0 =3)[65], bet balandžio mėnesį Leningrade vykusiame pusfinalyje, kuriame buvo žaidžiama iki 4 pergalių, nežiūrint laimėtos pirmosios partijos, mačą pralaimėjo rezultatu 4-7 (+1 −4 =6) Anatolijui Karpovui.[66]

1976 m. pretendentų cikle jis turėjo pradėti nuo Manilos tarpzoninio turnyro Jame, surinkęs su V. Ulmanu po 10 taškų, užėmė dešimtą vietą, kurios nepakako, norint dalyvauti Kandidatų mačuose. Tačiau ten jis vis tik žaidė, nes kai R. Fišeris atsisakė dalyvauti, atsirado laisva vieta, kurią galėjo užimti praėjusio kandidatų ciklo pusfinalininkaiː T. Petrosianas, arba Spaskis. Kadangi T. Petrosianas buvo patekęs iš 1976 m. Bylio tarpzoninio turnyro, tai laisvoji vieta atiteko B. Spaskiui.[67]

Dvylikos partijų ketvirtfinalio mačas, tarp Boriso Spaskio ir Vlastimilo Horto 1977 m. vasario 27 – balandžio 20 d. vyko Reikjavike.

Mačas buvo atkaklus, tačiau nerezultatyvus. Nuo trečios partijos iki dešimtos tašku pirmavo Borisas Spaskis, bet likus dviems partijoms iki mačo pabaigos, Vlastimilas Hortas, laimėjęs 10-ąją partiją, išlygino rezultatą. Sužaidus visas mačui skirtas 12-ka partijų, rezultatas buvo lygus 6-6 (+1 −1 =10).

Buvo paskirtas papildomas mačas, kuris pradžioje dėl B. Spaskio ligos, kuriam buvo atlikta apendicito operacija, o po to, susirgus ir V. Hortui, prasidėjo po trijų savaičių. Žaidžiant papildomas keturias partijas, pirmos dvi baigėsi lygiosiomis, o trečioje įvyko kuriozinis įvykis, kai V. Hortas, laimėtinoje padėtyje, turėdamas šešeriems ėjimams 30 sek., "užmiršo laikrodį" ir, pasibaigus laikui, jam buvo įskaitytas pralaimėjimas.

Tai Hortą taip paveikė, kad žaidžiant paskutinę partiją, jis daugiau kaip lygiųjų negalėjo pasiekti. Tad Spaskis laimėjo ketvirtfinalio mačą 8½–7½ ir pateko į pusfinalį.[68]

Pusfinalio 16 partijų mačą, kuris vyko 1977 m. rugpiūčio mėn. Ženevoje, prieš Lajošą Portišą Spaskis laimėjo rezultatu 8½–6½ (+4 −2 =9). ir pateko į finalą[69].

Finalinis mačas iš 18 partijų su Korčnojumi, vykęs 1977 m. lapkričio mėn Belgrade susiklostė permainingai, bet nesėkmingai Spaskiui: po dešimties partijų pirmavo V. Korčnojus 7½–2½, tačiau po to B. Spaskis, laimėjęs 4 partijas iš eilės, atsiliko tik tašku, tačiau pabaiga vėl priklausė Korčnojui, kuris laimėjęs paskutines dvi partijas, ir mačą rezultatu 10½–7½.(+7 −4 =7), tapo pretendentu žaisti mačą su pasaulio čempionu Karpovu.[70].

Kaip pralaimėjęs ankstesniojo ciklo finalininkas, Spaskis pateko į Meksike vykusį 1980/81 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalį, kur vėl susitiko su Portišu. Po 14-kos partijų rezultatas buvo 7-7 (+1 −1 =12), bet į pusfinalį, kaip laimėjęs daugiau partijų juodaisiais, pateko Portišas.[71].

1982 m., žaisdamas Tolukos Tarpzoniniame turnyre, surinko 8 taškus iš 13 ir, pustaškiu atsilikęs nuo Lajošo Portišo ir Eugenijaus Torre užėmė trečiąją vietą, bet to nepakako patekti į Kandidatų mačus.[72].

Kitame cikle, 1985 m. kandidatų turnyro organizatorių pakviestas, žaidė turnyre, bet nesėkmingai, nes surinkęs 8 taškus iš 15 užėmė 7-ją vietą: pritrūko pustaškio tam, kad toliau galėtų kovoti dėl patekimo į kandidatų mačus. Tai buvo paskutinis Spaskio varžymasis Kandidatų varžybose.[73]

Turnyrai (1973–1992)

1973 m. Taline vykusiame turnyre, Spaskis, atsilikęs trim taškais nuo M. Talio, kartu su Levu Polugajevskiu, Juriju Balašovu Pauliu Keresu ir Deividu Bronšteinu, surinko 9 taškus iš 15 ir užėmė penktą vietą.[74]

Tais pačiais metais Dortmunde kartu su Ulfu Andersonu ir Hansu-Joachimu Hechtu surinko po 9½ taško iš 15 (+5 −1 =9) ir užėmė pirmąją vietą.[75]

Kasmetiniame IBM turnyre Amsterdame, kurį su 10 taškų laimėjo Tigranas Petrosianas, Spaskis surinko 9 taškus ir, praleidęs į priekį Planinecą ir Kavaleką, užėmė ketvirtąją vietą.[76]

1973 m. rugsėjo mėn. Sočyje vykusiame Čigorino atminimo turnyre surinko 10 taškų iš 15 ir, tašku atsilikęs nuo Talio, užėmė antrąją vietą.[77]

Sėkmė lydėjo 1973 m. per 41-ąjį SSSR čempionatą, kuriame dalyvavo visi stipriausieji to meto Sovietų žaidėjai. Aplenkęs tašku antroje vietoje likusį Anatolijų Karpovą, trečioje – Viktorą Korčnojų, bei ketvirtoje – Tigraną Petrosianą, o taip pat, Levą Polugajevskį ir Genadijų Kuzminą surinko 11½ taško iš 17, užėmė pirmąją vietą.[78]

1974 m. turnyruose žaidė tik Zolingene, kur kartu su Bojanu Kurajica surinko po 8½ taško iš 14 (+4 −1 =9) ir užėmė trečiąją vietą, praleidęs į pirmas dviː Liubomirą Kavaleką ir Levą Polugajevskį]], surinkusius po 10 taškų.[79]

1975 m. Spaskis dalyvavo dviejuose turnyruoseː Taline, kur tašku atsiliko nuo Pauliaus Kereso, ir surinkęs su Fridriku Olafsonu po 9½ taško iš 15 (+5 −1 =9), užėmė antrąją vietą.[80] ir spalio – lapkričio mėn. Maskvoje - Aliochino atminimo turnyre, kur atsilikęs pustaškiu nuo Gelerio, finišavo antras su 10 taškų iš 15 (+6 −1 =8).[81].

1977 m. Amsterdame su Olandijos didmeistriu Janu Timanu žaidė 6 partijų parodomąjį mačą, kurį laimėjo 4-2 (+2 −0 =4).[82]

Tais pačiais metais sužaidė dar du parodomuosius mačus Zolingene: su Robertu Hiubneriu, prieš kurį laimėjo 3½–2½[83] ir su Kavaleku, kurį įveikė rezultatu 4-2.[84]

1978 m. Bugoine, kur dalyvavo Timanas, Larsenas, Hiubneris, Portišas, kartu su Karpovu surinko po 10 taškų (+6 -1 =8) ir užėmė antrą vietą.[85]

1978 m. užėmė pirmą vietą Montiljės turnyre surinkęs 6½ taško iš 9.[86]

1979 m. Miunchene kartu su Balašovu, Hiubneriu ir Andersonu surinko po 8½ iš 13 ir užėmė pirmą vietą.[87] 1980 m. Badene (Viena) kartu su Aleksandru Beliavskiu surinko po 10½ iš 15 ir užėmė pirmą vietą.[88]

1982 m. laimėjo atrankos grupę Hamburge surinkęs 5½ iš 6, bet po to pralaimėjo atkrentamasias varžybas Karpovui. Bene geriausias to laikotarpio rezultatas - pirmoji vietą 1983 m. Linareso šachmatų turnyre, kur, surinkęs 6½ iš 10, užėmė pirmą vietą[89] ir aplenkė pasidalinusius antrąją ir trečiąją vietas Anatolijų Karpovą ir Ulfą Andersoną.

1984 m. Londone Lloydo Banko atvirajame turnyre kartu su Džonu Nanu ir Murėj Chandler surinko po 7 taškus iš 9 ir užėmė pirmąją vietą.[90]

1985 m. Briuselyje buvo antras po Korčnojaus surinkęs 10½ taško iš 13.

1986 m. Emilijos Redžo turnyre su 6 taškais iš 11 pasidalino 2-5 vietas.[91] 1986-tųjų vidury Spaskis buvo tarp 10 geriausius reitingus turinčių šachmatininkų.

Vėlyvojo laikotarpio rezultatai

Tačiau Spaskio pasirodymai Pasaulio Taurės turnyruose rodė, kad elitiniuose turnyruose jis begali užimti vietas tik turnyrinės lentelės viduryje. 1988 m. Belfore, kuriame nugalėjo Garis Kasparovas, surinko 8 taškus iš 15 ir pasidalino 4-7 vietas.

Tais pačiais metais Reikjavike, kur vėl nugalėjo Kasparovas, surinko 7 taškus iš 17 ir pasidalijo 15-16 vietas. 1989 m. Barselonoje, kur 1-2 vietas pasidalino Garis Kasparovas su Liubomiru Ljubojevičiu, Spaskis surinko 7½ taško iš 16 ir pasidalino 8-12 vietas.

Spaskis dalyvavo 1990 m. Anžėje vykusiame Prancūzijos čempionate ir buvo ketvirtas su 10½ taško iš 15, o nugalėjo Markas Santo-Romanas.

1991 m. Salamankoje vykusiame turnyre, surinkęs 7½ taško iš 11, buvo antras po Jevgenijaus Vladimirovo.

1991 m. vykusiame Prancūzijos čempionate surinko 9½ taško iš 15 ir pasidalijo 4-5 vietas.[91]

XX amžiaus revanšo mačas su Fišeriu

1992 m. B.Spaskis žaidė mačą su R. Fišeriu. Jis buvo traktuojamas kaip Fišerio - Spaskio 1972 m. revanšo mačas ir sukėlė įvairių nuomonių bei atgarsių pasaulyje.

1992 m. Spaskis pasaulio Elo reitingų lentelėje tebuvo 106 vietoje, o R. Fišerio, kuris 20 metų nedalyvavo varžybose, iš vis nebuvo reitingų sąraše.

JAV valdžia laišku perspėjo R. Fišerį nežaisti mačo Jugoslavijoje. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba tuo metu buvo paskelbusi Jugoslavijai ekonomines sankcijas, tad jo dalyvavimas šachmatų varžybose su priziniu fondu, būtų traktuojamas kaip sankcijų pažeidimas ir galėtų užtraukti civilinį ar kriminalinį persekiojimą. Kai Fišeris nepaisė šio perspėjimo, JAV teismas išdavė orderį Fišerio areštui.

Mačas vyko pagal taisykles, kurias prieš 20 metų siūlė R. Fišeris: pagrindinė iš jų: žaidžiama iki vieno iš dalyvių 10 pergalių (lygiosios neskaitomos). Mačą finamsavo Jugoslavijos milijonierius E. Vasilevičius, priziniam fondui paskyręs 5 milijonus JAV dolerių. Nugalėtojui turėjo atitekti 3,3 milijono, pralaimėjusiam 1,65 milijono dolerių.

Varžybos prasidėjo rugsėjo pradžioje Juodkalnijos salos kurortiniame miestelyje Sveti Stefane, o po 5-ių partijų ir dešimties dienų pertraukos, persikėlė į Belgradą.

Šis mačas Spaskiui buvo paskutinis rimtas išbandymas. Spaskis pralaimėjo šį mačą 12½ : 17½ (+5 −10 =15).[92][91]

Tarptautinės komandinės varžybos

Spaskis du kartus žaidė už SSSR Europos komandinių šachmatų čempionatuose, kur iškovojo keturis aukso (du komandinius ir du už individualų žaidimą) medalius. Dalyvaudamas juose surinko 8½ taško iš 12 (+5 −0 =7), tai sudaro 70.83 % galimų taškų. Detalesni rezultatai:

  • Viena 1957, 5 lenta, 3½ iš 5 (+2 −0 =3), komandinis auksas, lentos auksas;
  • Batas, Somersetas 1973, 1 lenta, 5 iš 7 (+3 −0 =4), komandinis auksas, lentos auksas.[93]

Spaskis žaidė septyniose šachmatų olimpiadoseSSSR ir trejose už Prancūzijos rinktinę, kur laimėjo trylika medalių, surinko 93,5 taškus iš 135 (+54 −2 =79), kas sudaro 69,3 % nuo galimų taškų. Detalesni rezultatai[94]:

  • Varna 1962, 3 lenta, 11/14 (+8 −0 =6), komandinis auksas, lentos auksas;
  • Tel Avivas 1964, 2-tas atsarginis, 10½/13 (+8 −0 =5), komandinis auksas, lentos bronza;
  • Havana 1966, 2 lenta, 10 iš 15, komandinis auksas.
  • Luganas 1968, 2 lenta, 10 iš 14, komandinis auksas, lentos bronza;
  • Zygenas 1970, 1 lenta,, 9½ iš 12, komandinis auksas, lentos auksas;
  • Nica 1974, 3 lenta, 11 iš 15, komandinis auksas lentos auksas;
  • Buenos Airės 1978, 1 lenta, 7 iš 11 (+4 −1 =6), komandinis sidabras.

Spaskis 1976 m. išvyko gyventi pas trečiąją žmoną į Prancūziją. 1978 m. įgijo Prancūzijos pilietybę ir tris kartus prie pirmos lentos šachmatų olimpiadose atstovavo Prancūzijos komandą.[91]

1984 m. žaisdamas už Prancūzijos komandą Salonikuose surinko 8 taškus iš 14 (+2 −0 =12). [95]

1986 m. Dubajuje jis surinko 9 iš 14 (+4 −0 =10).[96]

1988 m. paskutinį kartą žaidė Salonikuose, kur surinko 7½ iš 13 (+3 −1 =9).[97]

Taip pat už Prancūziją žaidė prie pirmos lentos pirmajame pasaulio šachmatų komandiniame čempionate, kur surinko 5½ iš 9 (+3 −1 =5).[98]

Asmeninis gyvenimas

Šeimyninis gyvenimas

Spaskis buvo tris kartus susituokęs. Kiekvienoje santuokoje jis turi po vaiką. [r Pirmoji žmona (1959–1961) Nadežda Latinceva: duktė Tatjana (gim. 1960 m.). Antroji žmona (1967-?} Larisa Solovjova: sūnus Vasilijus Solovjovas (gim. 1967 m.) Trečioji žmona (1976 –) Marina Ščerbačiova: sūnus Boris-Aleksandr-Žorž Spassky (gim. 1980 m.)[99]

Sveikata

2006 m. spalio mėn, būdamas San Franciske, kur skaitė šachmatų paskaitas, Spaskis patyrė vidutinio sunkumo insultą.[100] Keletą dienų pabuvęs ligoninėje, pasveiko ir išvengė rimtų komplikacijų. Vėliau, prieš jo 70-metį, Spaskiui buvo atlikta galvos smegenų kraujagyslių operacija.[101]

2007 m. balandžio mėn sužaidė lygiosiomis greitųjų šachmatų mačą iš 6 partijų su Vengrijos didmeistriu Lajošu Portišu. 2010 m. rusėjo 18 d. Maskvoje jis patyrė rimtą insultą, kurio metu jam buvo paralyžiuota kairė kūno pusė. Sunkioje būklėje buvo gydomas reanimacijoje,[102] po to specialioje Burdenkos neirochirurgijos klinikoje. Po dešimties dienų padėtis stabilizavosi. Dar po kelių savaičių sūnus Borisas išvežė jį į Paryžių, kur Bišo ligoninėje toliau vyko reabilitacija.

Stacionarus gydymas truko 5 mėnesius. Palaipsniui Spaskio būklė gerėjo – jis pradėjo pats vaikščioti, o po sanatorijos grįžo į namus Paryžiaus priemiestyje Medone. Čia jį taip pat prižiūrėjo gydytojai.

2012 m. rugpjūčio 16 d. dėl prieštaringai aiškinamų priežasčių atvyko į Rusiją.[103] [104][105] Dėl hipertoninės ligos gulė į Maskvos ligoninę.

Po gydymo ligoninėje Spaskis teigė, kad į Rusiją atvyko savo noru, nes Prancūzijoje buvo patekęs į izoliuotas namų sąlygas, ir buvo nutrūkę kontaktai su išoriniu šachmatų pasauliu.[106]

Šachmatų kūryba

Žaidimo stilius

Spaskis buvo universalus žaidėjas. Niekada nebūdamas geras debiutų žinovas, lyginant su tokiais amžininkais kaip J. Geleris ar R. Fišeris, bet turėdamas lakią vaizduotę, giliai suplanuotu žaidimu lenkė kitus vidurio žaidime.

Spaskis naudojo platų debiutų repertuarą į kurį be Ispaniškosios partijos įėjo ir Karaliaus gambitas, kuris žinomas, kaip agresyvus ir rizikingas debiutas ir kurį retai naudoja aukšto lygio šachmatininkai. Spaskis niekada pirmu ėjimu nežaidė 1.Žf3.

Jis buvo pirmas iš didžiųjų šachmatininkų, kurie vienodai gerai žaisdavo 1.e4 ir 1.d4. Spaskis savo laiku buvo bene vienintelis tarp aukščiausiojo lygio žaidėjų reguliariai žaisdavęs gambitus. Jis juos žaidė visą gyvenimą ir su pačio aukščiausio lygio žaidėjais. Daugelį valdovės gambito pozicijų jis sugebėdavo suvesti į „savas“ su judriu centru, greitu figūrų išvystymu ir susilpninta varžovo karaliaus padėtimi. Per 30 metų žaisdamas gambitus nepralaimėjo nei vienos partijos, o nugalėjo J. Averbachą, D. Bronšteiną, R. Fišerį.

Susidarančios pozicijos su stipriu judriu centru, aktyvus figūrų žaidimas, perspektyva atakuoti karalių – tai jo gimtoji stichija. Kai nesigaudavo tiesioginė karaliaus ataka ir tekdavo tenkintis pozicine persvara, jis subtiliai pasiekdavo pergalęː manevruodamas figūromis, išnaudodamas varžovo pozicijos silpnybes, gebėdamas pastebėti partijoje kritinį momentą.

Tačiau neretai po debiuto jo padėtys nebuvo geros ir varžovai versdavo jį spręsti sunkius uždavinius, kaip tai atsitiko partijoje su Fišeriu 1960 m. Bet Spaskis ramiai jausdavosi sudėtingose situacijose ir tai padėdavo jam įveikti varžovus.

Vidurio žaidime Spaskis visų pirma mėgo stiprų ir judrų pėstininkų centrą, gerą figūrų išvystymą ir puikiai atakuodavo karalių. Jis viską darydavo vienodai gerai su pabrėžtinu abejingumu: ataka – tai ataka, pabaiga – tai pabaiga.

Pagal šachmatų stilių jis artimesnis A. Aliochinui, ar M. Taliui, negu M. Botvinikui, Smyslovui, ar Petrosianui. Tai ir paiškina, kodėl geriausiais jo metais, jam neblogai sekdavosi žaisti su M. Taliu, Korčnojumi, nes jų žaidimas, o ypatingai Talio, jam buvo, kaip atversta knyga.

Spaskį mažiau jaudino objektyvus pozicijos vertinimas už būsimos kovos charakterį. Kai kovos charakteris jį tenkino, jausdavosi, kaip žuvis vandenyje ir paprastai apžaisdavo varžovą.[107]

Nežiūrint visų privalumų, Spaskis turėjo ir trūkumųː jis per mažai skyrė dėmesio „smulkmenoms“, tiksliai ėjimų eilei, kas atsiliepdavo jo kai kuriems rezultatams.

Indėlis į debiutų teoriją

Jo indėlis į debiutų teoriją yra Maršalo atakos 1.e4 e5 2.Žf3 Žc6 3.Rb5 a6 4.Ra4 Žf6 5.0-0 Re7 6.Be1 b5 7.Rb3 0-0 8.c3 d5) Ispaniškojoje partijoje atgaivinimas, Leningrado varianto (1.d4 Žf6 2.c4 e6 3.Žc3 Rb4 4.Rg5) Nimcovičiaus gynyboje vystymas, Spaskio variantas juodiesiems Nimcovičiaus gynyboje, Siciliškosios gynybos uždaras variantas (1.e4 c5 2.Žc3). Retas Karaliaus indiškosios (Barczos sistema) atakos variantas 1.Žf3 Žf6 2.g3 b5!?.

Vertinimai

R. Fišeris priskyrė Spaskį prie „dešimties didžiausių šachmatininkų pasaulio šachmatų istorijoje“. Jis pažymėjo „dinamišką, nepakartojamą žaidimo stilių ir superaštrius debiutus“.

Ir dar R. Fišerio pastebėjimas: „Spaskis aukoja ramiai… Sėdi prie lentos vienodu veidu, nežiūrint to, ar jį matuoja, ar jis matuoja. Jis gali ir pražiūrėti figūrą, bet jūs niekada iš veido nesuprasite, ar tai apsižiūrėjimas, ar fantastiškai gili auka“.

Kramnikas: „Spaskis yra pirmas iš tikro universalus žaidėjas. Jis turi skirtingų šachmatininkų savybių: vertina tempus panašiai, kaip A.Aliochinas, labai geras strategas. Galbūt pilnai nenušlifavęs taktikos arsenalo ir dėl to kartais truputi apsirinkantis, bet galvoju, kad Spaskis kiekvienoje partijoje išlieja daug energijos, todėl jo šachmatų partijos atspindi jo charakterį. Partijas malonu žiūrėti: jis žaidžia visoje lentoje, geba daryti viską: užimti erdvę, kur reikia paspausti…“[108]

M. Botvinikas, Spaskiui laimėjus pasaulio čempiono titulą: „ …pasaulio čempionu tapo stipriausias praktikas, būtent praktikas – šachmatininkas be iliuzijų, koks savo laiku buvo E. Laskeris. Jis šachmatuose supranta viską vienodai gerai…. todėl Petrosianui išlaikyti titulą buvo beveik neįmanoma “[109].

Kasparovas: “Bet kai tik atsirasdavo bent mažiausia galimybė laimėti, jis savo įgimtu gebėjimu orientuotis sudėtingiausiose nestandartinėse, pripildytose kombinacinių galimybių padėtyse tai pasiekdavo“[107].

Sporto pozicijos
Prieš tai:
Tigranas Petrosianas
Pasaulio šachmatų čempionas
19691972
Po to:
Robertas Fišeris

Šaltiniai

  1. СПАССКИЙ Борис Васильевич // Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 376–377. – 100 000 экз. – ISBN 5-85270-005-3
  2. "Geriau per vėlai aplankyti gimtąjį kraštą nei niekada. (rus.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  3. "Petrova Ekaterina Petrovna (rus.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  4. "Iraidai Spaskajai - 70! (rus.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  5. "Kirilas Zangalis. Interviu su Borisu Spaskiu: "10-asis pasaulio čempionas: debiutus žinojau nekaip..." (rus.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  6. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦKНБ, 2000. – Т. 1. – 2-14 с. – ISBN 5-93260-006-3
  7. "1953 m. turnyras Bukarešte (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 m. rugp. 4 d.
  8. "1955 m. SSRS čempionatas Maskvoje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  9. "1955 m. Geteborgo tarpzoninis šachmatų turnyras. (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  10. "1955 m. Pasaulio jaunimo J20 šachmatų čempionatas. (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  11. "1956 m. Kandidatų turnyras. (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  12. "1956 m. XXIII SSRS šachmatų čempionatas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  13. "1956 m. XXIII SSRS šachmatų čempionato papildomas turnyras (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  14. "1956 m. SSRS šachmatų čempionato pusfinalis Leningrade (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  15. "1957 m. SSRS šachmatų čempionatas Maskvoje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  16. "Boriso Spaskio interviu. (rus.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  17. "1958 m. SSSR šachmatų čempionatas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  18. "1959 m. A. Aliochino atminimo turnyras Maskvoje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  19. "1959 m. SSSR šachmatų čempionatas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  20. "1960 m. SSRS šachmatų čempionatas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  21. "Mar del Plata 1960 (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  22. "SSSR čempionatas 1961A (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  23. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. Т. 1. P. 76-77.
  24. "SSSR šachmatų čempionatas 1b (Baku) (angl.)." Nuoroda tikrinta 2016 m. geg. 31 d.
  25. "1962 m. R. Kapablankos atminimo turnyras Havanoje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  26. "1962 m. SSSR šachmatų čempionatas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 m. rugp. 5 d.
  27. "SSSR šachmatų čempinatas (1963) (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  28. "1964 m. Belgrado turnyras (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  29. "1964 m. M. Čigorino atminimo turnyras Sočyje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  30. "1964 m. Zoninis turnyras Maskvoje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  31. "1964 m. Amsterdamo tarpzoninis turnyras (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  32. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. P. 168-170
  33. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. P. 172-175.
  34. "Kandidatų ketvirtfinalis. Spaskis - Keresas (1965) (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  35. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. 175 – 177 с. – ISBN 5-93260-006-3
  36. "Kandidatų pusfinalis. Spaskis - Geleris (1965) (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  37. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. Т. 1. P.175-177
  38. "Kandidatų finalas. Spaskis - Talis (1965) (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  39. "Čigorino atminimo turnyras Sočyje.(1965) (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  40. "Heistingso turnyras.(1965) (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  41. "Petrosianas prieš Spaskį(1966) (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  42. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. P. 239-282.
  43. "1966 m. Čigorino atminimo turnyras Sočyje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  44. "2-asis Piatigorskio taurės turnyras Kalifornijoje (1966) (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  45. "1967 m.Hogovenso turnyras Bėverveike (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  46. "1967 m. turnyras Sočyje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  47. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. P. 292-293
  48. "Kandidatų ketvirtfinalis. Spaskis Geleris. (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  49. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. P. 293-295
  50. "Kandidatų pusfinalis. Spaskis - Larsenas. Malmė 1968 m. (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  51. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. P. 296-298.
  52. "Kandidatų finalas. Spaskis - Korčnojus. (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  53. "1968 m. Palma de Maljorkos turnyras (angl.)." Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 3 d.
  54. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. — М.: ЦКНБ, 2000. — Т. 1. P. 339-405
  55. "1969 m. Petrosiano Spaskio mačas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  56. "1969 m.turnyras San Chuane (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  57. "1969 m.turnyras Maljiorkos Palmoje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  58. "1970 m. SSRS ir pasaulio rinktinės mačas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  59. "1970 m. turnyras Amsterdame (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  60. "1971 m. turnyras Geteborge (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  61. "1971 m. Aliochino atminimo turnyras Maskvoje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  62. "1972 m. Fišerio Spaskio mačas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  63. "1971 m. Kandidatų mačai (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  64. "1972 m.Spaskio - Fišerio mačas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  65. "Spaskis - Birnas. Kandidatų ketvirtfinalio mačas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  66. "1974 m. Kandidatų mačai. Karpovas - Spaskis. (angl.)." Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 4 d.
  67. "1976 m. Manilos tarpzoninis turnyras (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  68. "1977 m. ketvirtfinalio mačas. Spaskis - Hortas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  69. "1977 m. pusfinalio mačas. Spaskis - Portišas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  70. "1978 m. kandidatų finalo mačas. Spaskis - Korčnojus (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  71. "1980 m. Ketvirtfinalio mačas. Spaskis - Portišas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  72. "1982 m. Tolukos tarpzoninis turnyras (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 5 d.
  73. "1985 m. Montpelje kandidatų turnyras (angl.)." Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 5 d.
  74. "1973 m. turnyras Taline (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  75. "1973 m. turnyras Dortmunde (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  76. "IBM Amsterdamas 1973 (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  77. "1973 m. Čigorino atminimo turnyras Sočyje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  78. "1973 m. SSRS šachmatų čempionatas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  79. "1974 m. turnyras Solingene (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  80. "1975 m. turnyras Taline (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  81. "1975 m. turnyras Maskvoje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  82. "1977 m. mačas su Timanu Amsterdame (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  83. "1977 m. mačas su Hiubneriu Zolingene (angl.)." Nuoroda tikrinta 2016 m. bir. 6 d.
  84. "1977 m. mačas su Kavaleku Zolingene (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  85. "1978 m. turnyras Bugojne (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  86. "1978 m. turnyras Montiljėje (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  87. "1979 m. turnyras Miunchene (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  88. "1980 m. turnyras Badene (Viena) (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  89. "1983 m. turnyras Linarese (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  90. "1984 m. turnyras Londone (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  91. 91,0 91,1 91,2 91,3 Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 2. – 316 с. – ISBN 5-93260-007-1
  92. "1992 m. Fišerio Spaskio mačas (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  93. "Borisas Spaskis Europos komandiniuose šachmatų čempionatuose (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  94. "Borisas Spaskis vyrų šachmatų olimpiadose (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  95. "26-oji šachmatų olimpiada. Salonikai (1984 m.) FRA (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  96. "27-oji šachmatų olimpiada. Dubajus, 1986 m. FRA (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  97. "28-oji šachmatų olimpiada. Salonikai, 1988 m. FRA (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  98. "Borisas Spaskis Pasaulio komandiniuose šachmatų čempionatuose (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 4 d.
  99. "Genealoginė duomenų bazė.Spaskis (rus.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  100. "Spaskis sveiksta po nedidelio insulto (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  101. "D. Komarovas. Interviu su su Spaskiu. Dešimtasis pasaulio šachmatų čempionas: "iš uždirbtų mače (1992) su Fišeriu pinigų nupirkau artimiesiems ir drraugams 8 butus. (rus.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  102. "Borisą Spaskį paguldė į Burdenko ligoninę (rus.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  103. "Skandalas dėl Boriso spaskio sugrįžimo į Rusiją (rus.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  104. "Borisas Spaskis sunerimęs dėl sveikatos, atskrido į Rusiją (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  105. "Boriso Spaskio sesuo: padėkite išgelbėti broliuką. (rus.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  106. "Sensacingas didmeistrio Boriso Spaskio interviu (rus.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  107. 107,0 107,1 Каспаров, Г. К. Мои великие предшественники. – М.: РИПОЛ Классик, 2004. – Т. 3. – 381 с. – ISBN 5-7905-2979-8
  108. "Vladimiras Kramnikas: nuo Šteinico iki Kasparovo (angl.)." Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 6 d.
  109. Крогиус Н. В., Голубев А. Н., Гутцайт Л. Э. Борис Спасский. – М.: ЦКНБ, 2000. – Т. 1. 384 – 385 с. – ISBN 5-93260-006-3



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+63164-0=63164 wiki spaudos ženklai).