Borophagus
| Borophagus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Rekonstruotas borofago vaizdas (1905 m.) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Borofagai (Borophagus 'rajus ėdikas') – išnykusi šuninių šeimos Borophaginae pošeimio gentis. Šios genties rūšys gyveno Šiaurės Amerikoje nuo ankstyvojo mioceno iki plioceno epochos Zanklos periodo (prieš 23,3-3,6 mln. metų). Borofagai egzistavo apie 19,7 mln. metų.[1]
Evoliucija
Borofagus, kaip ir kitas Borophaginae pošeimio rūšis neretai vadina „kaulus traiškančiais“ arba „hieniškais“ šunimis. Borofagai nebuvo patys stambiausi dydžiu ar mase Borophaginae pošeimio gyvūnai, tačiau jie turėjo labiau išvystytą gebėjimą traiškyti kaulus negu ankstesnės didesnės gentys, kaip kad Epicyon. Manoma, kad šis bruožas buvo grupės evoliucinio tobulėjimo kryptis (Turner, 2004). Plioceno epochos metu borofagus ėmė keisti Canis genties gyvūnai, pvz., Edvardo vilkai (Canis edwardii), o vėliau – Canis dirus. Ankstyvosios borofagų rūšys dar visai neseniai buvo priskirtos Osteoborus genčiai, kuri neseniai prijungta prie borofagų genties.[2]
Šuniniai konkurentai
Borofagai buvo vieni paskutinių Borophaginae pošeimio gyvūnų, jie gyveno Šiaurės Amerikoje kartu su kitomis šuninių gentimis – Epicyon (prieš 20,6–5,33 mln.m.), Paratomarctus (prieš 16,3–5,3 mln.m.), Carpocyon (prieš 20,4–3,9 mln.m.), Aelurodon (prieš 23,3–4,9 mln.m.) ir pirmaisiais atsiradusiais vilkais – kiškėdžiais vilkais (Canis lepophagus), pasirodžiusiais prieš 10,3 mln.m.
Aprašas
Genties atstovams būdingi iškila kakta ir galingi žandikauliai. Anksčiau paleontologai manė, kad borofagai galbūt buvo maitėdžiai.[3] Traiškantys prieškrūminiai dantys ir stiprūs žandikaulių raumenys leido triuškinti kaulus, kas būdinga Senojo Pasaulio hienoms. Tačiau borofagų fosilijos tokios gausios ir geografiškai paplitusios, kad dalis paleontologų dabar mano, kad borofagai buvo aktyvūs dominuojantys mėsėdžiai plėšrūnai, kadangi vien maitėdystės būtų nepakakę tokiai gausiai borofagų populiacijai išlaikyti.[4] Jie atkreipė dėmesį, kad ne visi mėsėdžiai su gebėjimu traiškyti kaulus yra maitėdžiai (kaip šiuolaikinė dėmėtoji hiena). Jie mano, kad kaulų traiškymo gebėjimas yra socialinės medžioklės adaptacija, padedanti visiškai suvartoti sumedžiotą grobį.[5]
Manoma, kad suaugę borofagai buvo apie 80 cm ilgio, panašūs į kojotus, nors gerokai masyvesnio sudėjimo.[6] Du fosilinius borofagų individus 1988 m. išmatavo Legendre ir Roth, jie nustatė, kad vienas individas svėrė 43,8 kg, o kitas – 35,8 kg.[7]
Rūšys
- Borophagus diversidens – egzistavo prieš 4,9-1,8 mln. metų. (sinoniminiai pavadinimai – Felis hillianus, Hyaenognathus matthewi, Hyaenognathus pachyodon, Hyaenognathus solus, Porthocyon dubius)
- Borophagus dudleyi – egzistavo prieš 23,3-3,6 mln. metų.
- Borophagus hilli – egzistavo prieš 23,3-3,6 mln. metų. (sinoniminiai pavadinimai – Osteoborus crassapineatus, Osteoborus progressus)
- Borophagus littoralis – egzistavo prieš 23,3-10,3 mln. metų. (sinoniminis pavadinimas – Osteoborus diabloensis)
- Borophagus orc – egzistavo prieš 10,3-4,9 mln. metų.
- Borophagus parvus – egzistavo prieš 10,3-3,9 mln. metų.
- Borophagus pugnator – egzistavo prieš 23,3-5,3 mln. metų. (sinoniminis pavadinimas – Osteoborus galushai)
- Borophagus secundus – egzistavo prieš 23,3-5,3 mln. metų. (sinoniminiai pavadinimai – Hyaenognathus cyonoides, Hyaenognathus direptor)
Egzistavimo intervalai nustatyti pagal kolekcinių fosilijų amžių ir derinimą su kitomis rūšimis.
Nuorodos
- ↑ PaleoBiology Database: Borophagus, basic info
- ↑ Wang, Xiaoming; Richard Tedford, Beryl Taylor. „Phylogenetic systematics of the Borophaginae“. Bulletin of the American Museum of Natural History, 243 (1999-11-17). Pasiektas 2007-07-08.
- ↑ Lambert, David (1985). The Field Guide to Prehistoric Life. New York: Facts on File.
- ↑ Wang, Xiaoming; and Tedford, Richard H. Dogs: Their Fossil Relatives and Evolutionary History. New York: Columbia University Press, 2008. pp112-3
- ↑ Wang, Xiaoming; and Tedford, Richard H. Dogs: Their Fossil Relatives and Evolutionary History. New York: Columbia University Press, 2008. pp112-3
- ↑ (1999) Palmer, D. The Marshall Illustrated Encyclopedia of Dinosaurs and Prehistoric Animals. London: Marshall Editions.
- ↑ S. Legendre and C. Roth. 1988. Correlation of carnassial tooth size and body weight in recent carnivores (Mammalia). Historical Biology: p. 85-98