Bosnijos ir Hercegovinos federacija
| Bosnijos ir Hercegovinos federacija | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2 | |
| Valstybė: |  Bosnija ir Hercegovina
|
| Centras: | Sarajevas |
| Gyventojų: | 2 338 270 (2011 m.) |
| Plotas: | 26110 km² |
| Tankumas: | 90 žm./km² |
Bosnijos ir Hercegovinos federacija (Federacija Bosne i Hercegovine), taip pat vadintas Bosnių-Kroatų Federacija – autonominis darinys Bosnijoje ir Hercegovinoje, užimantis 51 proc. valstybės teritorijos. Tarp gyventojų vyrauja musulmonai (70 proc.) ir kroatai (28 proc.). Administracinis centras – Sarajevas.
Gyventojai
72,9 % gyventojų sudaro bosniai, 21,6 % kroatai, 4,5 % serbai ir apie 1 proc. kiti (tarp jų Bosnijos čigonai).
Bosniai daugumą sudaro Unos-Sanos, Zenicos-Dobojaus, Tuzlos, Sarajevo ir Bosnių Podrinės kantonuose, kroatai Posavinos, Vakarų Hercegovinos ir Dešimtajame kantonuose. Hercegovinos-Neretvos ir Vidurio Bosnijos kantonuose tautinė dauguma skiriasi priklausomai nuo bendruomenės. Vakarų Bosnijoje yra keletas bendruomenių su serbų dauguma.
Administracinis skirstymas
Federacija suskirstyta į dešimt kantonų.
| Nr. žemėlapyje | Kantonas | Centras |
| I | Unos-Sanos kantonas | Bichačas |
| II | Posavinos kantonas | Orašjė |
| III | Tuzlos kantonas | Tuzla |
| IV | Zenicos-Dobojaus kantonas | Zenica |
| V | Bosnių Podrinės kantonas | Goraždė |
| VI | Vidurio Bosnijos kantonas | Travnikas |
| VII | Hercegovinos-Neretvos kantonas | Mostaras |
| VIIII | Vakarų Hercegovinos kantonas | Široki Brijegas |
| IX | Sarajevo kantonas | Sarajevas |
| X | Dešimtasis kantonas | Livnas |
Geografija
Federacija apima šalies pitus ir pietvakarius iki labiausiai į vakarus nutolusio Bihačo, taip pat šalies centrą beveik iki Savos upės šiaurėje. Nuo jos šalį skiria Brčko apygarda, kuri laikoma apiejų sudėtinių Bosnijos ir Hercegovinos dalių kondominiumu. Prie Savos yra du eksklavai (Posavinos kantonas), kurie priklauso federacijai ir yra supami Serbų respublikos bei Brčko apskrities iš vienos pusės ir Kroatijos kitapus upės.
Didžiausi miestai - Sarajevas, Mostaras, Tuzla, Zenoca ir Bihačas.
Istorija
Bosnijos ir Hercegovinos Federacija sukurta Vašingtono sutartimis 1994 m. kovo 18 d., kuriomis taip pat buvo nutrauktos kovos tarp kroatų ir bosnių pajėgų.
| |||||||||||||
| ||||||