Brėvikių dvaras

Brėvikių dvaras
Vieta	Brėvikiai
Įkurtas	1592 m.
Rūmų stilius	Medinis
Bajorų giminės	Mitkevičiai, Šondzės, Nagurskiai, Milaševičiai, Gurskiai, Pilsudskiai, Narutavičiai

Brėvikių dvaras – dvaras Brėvikiuose (Telšių rajonas), 3 km į rytus nuo Alsėdžių miestelio, prie kelio Alsėdžiai–Gedrimai, į pietvakarius nuo Brėvikių kaimo. Dvaro sodyba turi istorinę, architektūrinę bei kraštovaizdinę vertę. Teritorijos plotas - 5,23 ha.

Istorija

Kaip atskiras ūkinis vienetas atsirado 1592 m., kai Šarnelės dvaro šeimininkas vedė ir savo žmonai Brėvikių apylinkes padovanojo. Vėliau savininkai daug kartų keitėsi, tačiau čia visada buvo privačios valdos. XVI a. dvaro šeimininkais buvo viena seniausių Žemaitijos giminių bajorai Mitkevičiai. XVII-XVIII a. dvarą valdė Šondzės, Nagurskiai, Milaševičiai, Gurskiai, Pilsudskiai.

Narutavičiai Brėvikiuose įsikūrė XIX a.pr., iki tol čia buvusi Pilsudskių valda. 1813 m. Gabrieliaus ir Stanislovo Narutavičių senelio žmonai Anai Kasakauskaitei Brėvikių dvaras jos motinos užrašytas kaip kraitis. Nuo tų metų ir įsikėlė šeima į dvarą. Brėvikių ūkis vertėsi pienininkyste ir gaudavo valstybės lengvatų. Iki 1930 m. turėjo apie 500 hektarų žemės. 1931 m. dvaras padalytas, signatarui liko 285 hektarai. Sovietmečiu ponų name veikė mokykla, parduotuvė.

Dabartis

Dvaro sodybos fragmentų sudėtinės dalys: užstatymo struktūros (ponų namas), vandens telkinių, želdinių, kelių tinklo liekanos. Išlikęs pagrindinis – ponų namas tradicinės (liaudiškos) architektūros, XIX a. I pusėje įgavęs klasicizmo stiliaus bruožų. Kiti sunykę tradicinių medinės architektūros formų dvaro laikotarpio pastatai - svirnas ir kumetyno liekanos. Atkasinėjamas 200 metų senumo svirnas, nes visi pamatai buvo užnešti žemėmis. Likę 1990 m. nugriautos arklidės, pieno šaldymo ir sviesto gaminimo patalpų pamatų likučiai.

Į dvarą veda liepų ir klevų alėja abipus kelio į sodybą; šiaurinėje kelio pusėje yra klevų eilė , o pietinėje - liepų. Į pietus nuo "ponų namo" auga pavieniai, seni klevai (1,2 m kamieno skersmens). Sodas yra pietinėje teritorijos dalyje.

Sodybą supa dvi kūdros šiaurinėje ir pietinėje teritorijos dalyse. Nuo šiaurinės kūdros į pietus yra griovys, statmenai kertantis pagrindinį dvaro sodybos kelią (alėją). Griovio pagrindinė funkcija – jungti abi kūdras, bei tiekti vandenį iš didžiosios į mažąją. Šiaurinė kūdra kadaise yra turėjusi trapecijos formą.

Išlikęs tik pagrindinis įvažiavimas į dvaro sodybą. Takų tinklas sunykęs. Išlikusi suplanavimo struktūra apibūdinama kaip kompaktiška centrinė su tūriniu centru (ponų namu). Tūrinė-kompaktinė, erdvinė-daugiaerdvė, su keliomis centrinėmis erdvėmis. Pagrindinė kompozicinė ašis – įvažiavimo į sodybą kelias, apaugintas liepų ir klevų alėja. Kelias užsibaigia ponų namu – sodybos kompoziciniu centru, prieš kurį buvo įrengtas gėlynas su tujomis (parteris).

Sodybos pastatai buvo išdėstyti tolygiai į rytus ir į vakarus nuo ponų namo, neformuodami ryškesnių koncentracijų (į rytus – sunykęs svirnas, į vakarus – arklidės (pamatų liekanos)). Labiausiai nutolęs nuo ponų namo į pietryčius buvo kumetynas. Teritoriją darko vėlesni statiniai: stambaus tūrio buvusio kolūkio tvartas, mažesni ūkiniai pastatai sodybos centrinėje dalyje, savaiminiai medžiai ir krūmai pietinėje dalyje.

Dvaro architektūra

XVIII vid. statytas ponų namas yra vieno aukšto su mansarda ir rūsiais, monumentalaus tūrio, „L“ raidės formos plano pastatas. Išlikęs pagrindinis stačiakampis tūris, išilgine ašimi orientuotas š.v. – p.r. kryptimi. Išlikusi vidaus kapitalinių sienų planinė struktūra. Planas skersinėmis sienomis suskirstytas į 3 dalis, kurių centrinė – siauresnė. Patalpų išplanavimas mišrus. Pietvakarinėje dalyje – amfiliadiškas. Pagrindinis įėjimas – šiaurės vakarų pusėje. Pamatai juostiniai, akmens mūro, cokolis apibetonuotas.

Pagrindinis šiaurės vakarų fasadas simetrinės kompozicijos su keturių kolonų portiku. Tarp kolonų yra medinė, ažūrinė, rombais suskirstyta tvorelė. Virš pirmo aukšto profiliuotas karnizas su dantukais, kuris pastogę juosia visu pastato perimetru. Frontonas trapecijos formos, simetrinės kompozicijos, šonuose maži, dekoratyvūs, rombo formos langeliai. Stilius – liaudiškasis klasicizmas.

Dvarą supo klasicizmo stiliaus terasos, skiriančios reprezentacinę teritoriją nuo ūkinės. Sodas terasomis leidosi žemyn link upelio.

Nuorodos

• http://www.dvarai.lt/content/view/74/45/
• „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 73 psl.