Brasta (Šalčia)
Brasta | |
---|---|
| |
Ilgis | 6,6 km |
Nuolydis | 414 cm/km |
Baseino plotas | 10,1 km² |
Vidutinis debitas | 0,08 [1]. m³/s |
Ištakos | Senųjų Naniškių apylinkės |
Žiotys | Šalčia |
Šalys | Lietuva |
Brasta – upelis Lietuvoje, Varėnos rajone, Valkininkų seniūnijoje; Merkio kairiojo intako Šalčios kairysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 11010248. Prasideda į pietus nuo Senųjų Naniškių kaimo, išteka iš vieno iš karjerų tvenkinių, 7,5 km į pietus nuo Valkininkų, ir greitai pasukusi į šiaurę teka pievomis greta šio dešiniajame upelio krante įsikūrusio kaimo[2]. Ištakų altitudė 148,8 m. Ties Naujųjų Naniškių kaimu iš dešinės įteka vienas intakas ir Brasta toliau teka į šiaurės rytus pievomis palei kairiajame krante įsikūrusį Daržininkų kaimą. Ši apie 3 km ilgio upelio aukštupio vaga sureguliuota ir tik pasiekusi Kuršių kaimo pievas Brasta įgauna natūralaus upelio vaizdą. Kairiajame upelio krante stūkso Daržininkų miškas, o dešiniajame - pievos. Upelio krantai apaugę gluosniais. Žemupyje (1 km iki žiočių) smarkiai meandruoja. Apie 50 m. į vakarus nuo dešiniojo kranto pelkėtame alksnyne yra du mitologiniai Kuršių akmenys, kurių paviršiuje yra įvairaus dydžio duobučių, panašių į gyvulių ir žmogaus pėdas. Maždaug apie 200 m iki santakos abu upelio krantus supa miškai. Brasta įteka į Šalčią 8,8 km nuo jos žiočių[3], Kuršių kaimo šiaurinėje dalyje, 5,5 km į pietryčius nuo Valkininkų. Įtekėjimo altitudė 121,5 m.
Vidurupyje įteka upelio kairioji 1,25 km ilgio atšaka.
Upelis daugiausia maitinamas gruntiniais vandenimis, todėl jo vanduo šaltas, o ir sausringomis vasaromis upelis išlieka vandeningas. Brastos vandenis pamėgę bebrai. Jie patvenkia upelį ir upelio vanduo užlieja pievas.
Greta Brastos yra Senųjų Naniškių, Naujųjų Naniškių, Daržininkų, Kuršių kaimai.
Šaltiniai
- ↑ Jablonskis J; Lasinskas M. (1962). Lietuvos TSR upių kadastras, D. 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ http://vanduo.gamta.lt/files/LR_upiu_klasifikatorius.pdf
|