Braunsbergo apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Braunsbergo apskritis{{#set:Vardininkas=Braunsbergo apskritis}}
Landkreis Braunsberg

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1945

Flag of Poland.svg

Prusy Wschodnie de.svg

Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m.

Valstybė: Prūsijos karalystė
Apygarda: Apygarda::Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras: Braunsbergas
Gyventojų: 52 456 (1871), 53 978 (1900), 60 051 (1939)
Plotas: 94 617 km² ({{{plotasmetai}}})

[[Kategorija:Šablonas:Country data Prūsijos karalystė istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}}

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Braunsbergo apskritis (vok. Landkreis Braunsberg) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardosadministracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Braunsbergas.

Turinys

Geografija

Braunsbergo apskritis apėmė Varmės vyskupijos vakarinę dalį prie Aistmarių. Apskrityje buvo miestai Braunsbergas, Frauenburgas, Melzakas, Vormditas, 92 savivaldybės su daugiau kaip 2000 gyventojų, iš viso 153 gyvenvietės. Plotas 1900 m. 946,17 km². 1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje suformuotas Branevo pavietas, dalis prijungta prie Lidzbarko pavieto.

Gyventojai [1]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 1939 m.
1871 m. 1885 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
52 456 53 469 53 978 54 613 55 808 56 493 60 051

Landratai

  • 1812: von Willich
  • 1812: von Lingk
  • 1818: Ferdinand Anton Bartholomäus von Schau
  • 1840: Dr. von Groß gen. von Schwarzhoff
  • 1855: Achatius von Auerswald
  • 1868: Wilhelm Julius Hubert Dillenburger
  • 1869: Wilhelm Eduard August Kleemann
  • 1878: Albrecht Oberg
  • 1892: Dr. jur. Friedrich Gramsch
  • 1900: Graf Carl zu Dohna-Schlobitten
  • 190?: Jung
  • 1910: Heinrich von Bieler
  • 1920: Karl Stankewitz
  • 1933: Bernhard Nienaber
  • 1942: Wolfgang Born
  • 1944: Kolhoff

Šaltiniai

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: