Breslauja

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Breslauja
(kirč. Breslaujà)
brus. Браслаў, rus. Браслав
   Coat of Arms of Brasłaŭ, Belarus.png   
Braslav town profile.jpg

Breslauja prie Druveto ežero


Breslauja
55°37′0″N 27°02′0″E / 55.61667°N 27.03333°E / 55.61667; 27.03333 (Breslauja)Koordinatės: 55°37′0″N 27°02′0″E / 55.61667°N 27.03333°E / 55.61667; 27.03333 (Breslauja)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Baltarusija
Sritis: Vėliava Vitebsko sritis
Rajonas: Breslaujos rajonas
Gyventojų: (?)
Commons-logo.svg Vikiteka: BreslaujaVikiteka
Kirčiavimas: Breslaujà

Breslauja, Brėslauja (brus. Браслаў, rus. Браслав) – miestas Druveto ežero pakrantėje, Vitebsko sritis, Baltarusija, netoli Lietuvos ir Latvijos sienų, Breslaujos rajono centras. Maisto pramonė. Yra pilies griuvėsiai. Populiari poilsiavietė. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.

Turinys

Istorija

Breslauja pirmą kartą minima Bychovco kronikos legendinėje dalyje 1065 m., kai lietuviai puolė XI a. pastatytą Breslaujos pilį. XI a.XII a. Breslauja priklausė Polocko kunigaikštystei, nuo XIII a. iki 1794 m. – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. XIV a. pradžioje tapo didžiojo kunigaikščio valda. Breslaujos pilis (XVIII a. pabaigoje sunyko) gynė šiaurės rytų Lietuvą nuo Livonijos ordino. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto įsakymu apie 1420 m. pastatyta bažnyčia ir cerkvė.

Miesto teisės 15001795 m. ir nuo 1932 m. 1792 m. suteiktas herbas. Nuo XVI a. pradžios iki 1793 m., 18011808 m. ir 19201939 m. Breslaujos apskrities, 17931795 m. Breslaujos vaivadijos, 18081939 m. Breslaujos valsčiaus centras. Nuo 1795 m. priklausė Rusijos imperijai. Pagal 1920 m. Lietuvos-Sovietų Rusijos sutartį turėjo atitekti Lietuvai, bet 1920 m. užvaldė Lenkija. Nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai. [1] 1944 m. priskirta Polocko sričiai, 1954 m. – Maladečinos sričiai, nuo 1960 m. – Vitebsko sričiai.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1554 m. ir 2009 m.
1554 m. 1649 m. 1794 m. 1850 m. 1913 m. 1921 m.
1 000
110 namų
1 000 ?
120 namų
700
68 namai
1 220
60 namų
1 550 1 587
1939 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m. 2009 m.
4 300 4 200 4 600 9 500 10 100 9 900

Lietuviai

Švč. Mergelės dangun ėmimo bažnyčia
Rajono administracijos pastatas

Breslaujos apylinkės priklauso senosios lietuvių etninės teritorijos šiaurės rytinei daliai. Čia nuo seno gyventa lietuvių: į rytus nuo Breslaujos – Drujos, Ikaznės, Jodų apylinkėse. Manoma, kad baltarusių kaimai buvo įsiterpę tarp lietuvių gyvenamųjų vietų palei Drujos upę ir prie Breslaujos. Daugelis kaimų pavadinimų slaviški, tarp gyventojų vyrauja stačiatikiai, dažniausiai buvę unitai. Breslaujos apylinkėse ir į rytus nuo Breslaujos apsigyveno rusų sentikių. Lietuviškai kalbėta ne tik apie Breslaują, bet ir 50 km į rytus nuo jos.

1920 m. Lietuvos-Rusijos sutartimi numatytos Lietuvos sienos – apie Paguostą, Jodus, Miorus, Leonpolę. Manoma, kad šių žemių lietuviai dar XVII a. ėmė slavėti. Tuomet slavėta lėtai – buvo kalbama ir lietuviškai, ir baltarusiškai. XIX a. antroje pusėje slavėjimas paspartėjo, tačiau ir XX a. pradžioje Ikaznės apylinkėse dar buvo kalbama lietuviškai. 19081911 m. Breslaujos bažnyčioje evangelija skaityta lietuviškai, net ir XX a. pabaigoje dalies išpažinčių klausyta lietuvių kalba. Breslauja su apylinkėmis iki 1926 m. priklausė žemaičių – Telšių vyskupijai.

Breslaujos valsčiaus vakarinėje dalyje lietuvybė išliko ilgiausiai – čia tik XX a. pradėta slavėti. Iki 1927 m. apskrityje veikė 8 lietuviškos mokyklos, jas uždraudus įsteigti 9 lietuvių vaikų darželiai, vėliau veikė tik Šv. Kazimiero draugijos skyriai – 1933 m. – 28, 1934 m. – 36, bet iki 1937 m. visi uždaryti. Lenkų kalba tapo oficialia, lietuviškai kalbėta namuose, iš dalies ir bažnyčioje. XX a. pabaigoje lietuviškai dar buvo kalbama Ūsionyse, Bužionyse, Juodelėnuose. Jie priskiriami Apso salai.

1998 m. birželio 17 d. Baltosios kaimo klube įkurta Breslaujos rajono lietuvių kultūros draugija, rugsėjo 23 d. ji įregistruota kaip Breslaujos rajono lietuvių bendruomenė. [2]

Šaltiniai

  1. Petras Gaučas. Breslauja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 470 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Kazimieras Garšva. Breslauja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 471 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: