Brno

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Brno
(kirč. Br̃no)
ček. Brno
   Brno (znak).svg      Flag of Brno.svg   
Brno view.jpg

Brno
49°12′00″N 16°37′00″E / 49.2°N 16.616667°E / 49.2; 16.616667 (Brno)Koordinatės: 49°12′00″N 16°37′00″E / 49.2°N 16.616667°E / 49.2; 16.616667 (Brno)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Vėliava Čekija
Kraštas: Pietų Moravijos kraštas
Gyventojų: (2007 m.)
Plotas: 230 km²
Tankumas (2007): 1 599 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: BrnoVikiteka
Kirčiavimas: Br̃no

Brno – miestas Čekijos pietryčiuose, antrasis pagal dydį šalyje; Pietų Moravijos krašto sostinė. Įsikūręs Svitavos ir Svratkos upių santakoje, Čekijos-Moravijos aukštumos pietrytinėje dalyje. Veikia Brno oro uostas, geležinkeliai ir automagistralės jungia su kitais Europos šalių miestais. Didelis pramonės centras – išplėtota mašinų, plieno konstrukcijų, traktorių, šaunamųjų ginklų, elektronikos, tekstilės, trikotažo, medžio apdirbimo, odos, maisto, baldų, statybinių medžiagų, popieriaus gamyba. Veikia keli universitetai, muziejai, teatrai, zoologijos sodas, astronomijos observatorija. Plėtojamas turizmas.

Turinys

Istorija

Miestas pirmą kartą paminėtas 1091 m., nors čia gyventa nuo V a.. XI a. pabaigoje buvo Pršemislų giminės kunigaikščių valdų centras, nuo XII pabaigos – Moravijos markgrafų rezidencija. Miesto teisės suteiktos 1243 m. XIII-XIV a. miestas kolonizuotas vokiečių, 15261918 m. priklausė Habsburgų imperijai. Ilgą laiką buvo tvirtovė Spielberg (Špilberk; pastatyta XIII a., perstatyta XVI–XVIII), kuri Austrijos imperijos metu iki 1858 m. buvo naudojama kaip kalėjimas. Jame daugiausiai laikyti politiniai kaliniai. 1805 m. netoli Brno įvyko Austerlico mūšis. XIX a. miestas augo kaip pramoninis centras, iki šiol vadinamas „Čekišku Mančesteriu“. 1839 m. Brno tapo pirmuoju Čekijoje miestu, kurį pasiekė geležinkelis. 1869 m. mieste paleistas pirmasis Čekijoje arklinis tramvajus. 1849–1918 m. buvo Moravijos karališkosios žemės sostinė, 1918–1993 m. Čekoslovakijos srities centras. 1899 m. įkurtas Brno universitetas.

Architektūra

Nuo XIII a. Brno miesto planas buvo netaisyklingas. Nuo XVII–XVIII a. buvo koreguojamos upių vagos, tiesti žiediniai bulvarai. Mieste gausu architektūros paminklų – XIII a. Špilberko pilis, gotikinės šv. Jokūbo, šv. Petro ir Povilo, šv. Tomo bažnyčios, dvejos rotušės, keli vienuolynai ir rūmai. XX a. pastatyta funkcionalizmo architektūros pastatų: vokiečių architekto L. M. der Rohe projektuota Tugendhato vila (2001 m. įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą), Moravijos bankas, pašto rūmai.[1]

Sportas

Šalia miesto veikia specialiai lenktynėms įrengta Brno trasa.

Futbolas

Šaltiniai

  1. Brno. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 504-505 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: