Bronislovas Genzelis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Bronislovas Genzelis
Genzelisb.jpg

Gimė 1934 m. vasario 16 d. (90 m.)
Aukštadvaris, Trakų apskritis

Sutuoktinis(-ė) Apolonija Genzelienė

Veikla
filosofas, politinis veikėjas
Partija 1958 m. SSKP,
1990 m. LDDP,
1996 m. LSDP,
2008 m. LSDS

Alma mater 1959 m. Maskvos universitetas

Bronislovas Genzelis (g. 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų apskritis) – filosofas, filosofijos mokslų habilituotas daktaras, VU profesorius, visuomenininkas, politikas, Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys ir Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.

Kilmė ir šeima

Tėvai — Kostas Genzelis, Liudviko (1901 m. Ežerėnų k., 7 km. nuo Druskininkų, dabar vad. Oziory - 1948 m. Kaišiadorys), amatininkas. Jo mama buvo kilusi iš Perlojos Varėnos r. I-ojo pasaulinio karo metais Kostas gyveno Rusijoje, kur įgijo šaltkalvio specialybę. Kadangi prosenelis Kostas 1863 m. buvo vienas iš Lidos apskrities sukilimo vadovu ir palaikė ryšius su Malinauskais. Tų ryšių pasekmėje 1921 m. Genzelių šeimą grįžo į Lietuvą į Malinauskų dvarą, kuris vėliau atiteko Mongirdams. Pradžioje tėvas Kostas įsidarbino kalvėje. 1940 m. rugsėjį tėvas buvo paskirtas Trakų apskrities Vykdomojo komiteto pirmininku. 1941 m. jis pateko į Sovietinę armiją, kur buvo sunkiai sužeistas ir pakliuvo į nelaisvę pas vokiečius. Iš vokiečių pabėgo ir tapo prancūzų partizanu. 1945 m. prancūzai jį paskyrė (kadangi jis mokėjo mokėjo rusų, lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbas) į Sąjungininkų Kontrolės komisiją. 1946 m. jis buvo demobilizuotas iš prancūzų karinių pajėgų (tai išgelbėjo nuo represijų) ir gavo darbo Kaišiadorių malūne, kasininku. Susirgo plaučių tuberkulioze, nuo kurios gretai mirė. Atkūrus valstybingumą buvo rasta saugumo byla apie Kosto sekimą.
— Juzefa Genzelienė (iki 1931 m. Arlauskaitė, g. 1908 m. Karapolyje Aukštadvario apyl. - 1998 m. Kaišiadorys), ištekėjusi pavedėjo 12 ha žemės, kurioje su šeima ūkininkavo. Jos jauniausias brolis Lionginas, dingo karo verpetuos. Lietuvoje galvota, kas jis žuvo, o pasirodė kad jis atsidūrė JAV. Ten baigė karo jūreivystės mokyklą, išsitarnavo iki povandeninio laivo kapitono padėjėjo.
Sesuo, brolis — Albina Genzelytė (nuo ... m. Šiškienė, g. 1941 m. kovo 4 d. Aukštadvaryje), ekonomistė (..., VU); — Žanas Gončarovas (g. 1952 m. Aukštadvaryje, Trakų r.), melioratorius (..., LŽŪA).

Žmona (nuo 1959 m. spalio 17 d. Šiauliuose) — Apolonija Genzelienė (Gruodytė, g. 1933 m. rugpjūčio 14 d. Vosgėlių k. Dusetų apyl. - 2014 m. kovo 3 d. Vilniuje), inžinierė statybininkė (KPI, 1957), ilgametė Vilniaus miesto projektavimo instituto inžinierė konstruktorė.

Mokykliniai metai

Prasidėjus karui be tėvo likusią Genzelių šeimą priglaudė jo brolis Bronislovas, kuris dirbo Alytaus savivaldybėje, kelių inžinieriumi.

1942 m. Bronislovas pradėjo lankyti Alytaus berniukų pradinę mokyklą, kurioje mokėsi iki 1946 m. Sugrįžus tėvui į Lietuvą Genzelių šeima persikėlė gyventi į Kaišiadoris.

Čia Bronislovas pradėjo lankyti vidurinę mokyklą, kuri buvo išsidėsčiusi per kelis pastatus priešais geležinkelio stotį. Priešais Geležinkeliečių namus buvo skveriukas, kuriame dažnai gulėdavo partizanų lavonai, kuriuos per langus matydavo mokslieiviai. Klasė buvo labai draugiška. Mokykloje Bronislovas įsitraukė į žurnalistinę veiklą, rašė straipsnius ir tapo rajoninio laikraščio jaunųjų literatų būrelio pirmininku. Mokslai mokykloje jam sekėsi labai gerai - jis iš matematikos niekad nėra gavęs mažesnio pažymio kaip 5.

Tuo laikotarpiu buvo madinga būti filatelistu - rinkti pašto ženklus. Dėl to vaikai kartais apilankydavo šalia buvusioje uždarytoje, apleistoje, užkaltais langais, neprižiūrimoje Kaišiadorių vyskupo bibliotekoje, kurioje Bronislovas surado ir bandė skaityti pirmą filosofinę knygą - Platono raštus.

1953 m. pavasarį Bronislovo klasė parašė kolektyvinį laišką Lietuvos komjaunimo CK, skųsdamiesi skųsdamiesi rajono komjaunimo sekretoriaus priekabiavimu prie klasės mergaitės ir jos pašalinimu iš komjaunimo neva už nuslėpimą, kad tėvas tarnavo policijoje (nors jis jau senai buvo miręs). Kadangi Bronislovas gindamas klasės merginas prisiėmė kaltę, jis su Vytautu Januliu už tokio laiško parašymą buvo pašalintas iš komjaunimo ir mokyklos. Nors vėliau jis narystė komjaunime buvo atstatyta, tačiau baigti 10 ir 11 klasėse jam leido tik vakarinėje mokykloje, kuri dirbo irgi tuose pačiose patalpose.

1954 m. Bronislovas Genzelis sidabro medaliu baigė mokyklą.

Tolesniu mokslo keliu

Baigęs mokyklą Bronislovas padavė dokumentus į Vilniaus universitetą. Jo koridoriuje sutiko LLKS CK sekretorę Marytę Rutkute, kuri kaip išmanydama gelbėjo jį 1953 m. per mokyklos bylą. Ji papasakojo Broniui apie stojimo sąlygas į Maskvos universitetą ir pridėjo: "Maskvoje tavęs niekas nežino, dabar mada remti nacionalinis kadrus, o Vilniuje atsiras tokių, kurie knaisiosis po tavo praeitimi".

Paklausęs tokio patarimo B. Genzelis nuvyko į Maskvą su tikslu įstoti į Maskvos universitetą studijuoti istoriją. Maskvos universitetai turėjo naujas priėmimo taisyklės: nereikėjo jokių charakteristikų, baigusiems mokyklas medaliu - tik pokalbiai. Bevaikštinėdamas po universiteto teritoriją jis pamatė iškaba "Filosofijos Fakultetas". Prisiminė Kaišiadorių vyskupo bibliotekoje rastą ir perskaitytą Platono "Sokrato apologija". Todėl ir nutarė pabandyti paduoti čia dokumentus. Po trumpų pokalbių Bronislovas Genzelis 1954 m. buvo priimtas studijoms į Maskvos universitetą (MVU) filosofijos istorijos specialybę.

Jau pirmame kurse Bronislovas universitete tampa žinomas - kaip "iš kitur" išrenkamas į fakulteto prosąjungos komitetą, atsakingu už buitinį sektorių. Mokslai sekasi labai gerai.

1956 m. universitete apsilanko tuometinis TSRS vadovas N. Chruščiovas, kuris pasako ugningą kalbą su pažadais apie reformas ir tos kalbos suagituotas Bronislovas Genzelis ... m. tampa TSKP nariu.

1956 m. lapkričio 11 d. Bronislovas pas save sukviečia 17 lietuvių, estų ir latvių atstovus pasitarimui dėl bendros pabaltijiečių veiklos. Pasiūlyta Maskvoje studijuojančiųjų pabaltijiečių politinė veikla tuometinėmis sąlygomis buvo atmesta, bet nutarta pasirinkti meninės tautinės saviveiklos formą. To pasekoje 1956 m. gruodžio 13 d. gimė Maskvos pabaltijo studentų ansamblis "Balticum".

Tuo metu MVU studijavo daug gabaus jaunimo ir iš užsienio. Būdamas aktyvus B. Genzelis užmezgė draugystę su Jón Baldvin Hannibalsson ir jo broliu ... (Islandija), .....

1956 m. vengrų sukilimas ir brutalus susidorojimas su juo stipriai paveikė ir studentų nuotaikas Maskvos universitetuose ir vėl suaktyvino represinį valdžios aparatą. Bronislovas pajuto, kad už ryšius su vengrais saugumas pradėjo juo domėtis. Kas pabėgti nuo saugumo jis pasiprašė laisvo mokymosi grafiko, motyvuodamas .... Tai gavęs Bronislovas parvyko į Lietuvą, kur savarankiškai ruošėsi egzaminams ir tik protarpiais trečiame kurse atvykdavo į Maskvą. Aprimus situacijai ketvirtame kurse jis grįžo į normalų mokymosi ritmą.

Iš Viki

19421946 m. mokėsi Alytaus pradinėje, 1946–1954 m. Kaišiadorių gimnazijoje. 19541959 m. studijavo filosofiją Maskvos universitete. 19591961 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. 1961–1964 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1974 m. filosofijos mokslų daktaras.

19641992 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, dėstė visuotinę filosofijos istoriją, Lietuvos kultūros istorijos kursą. 1965 m. docentas, 1976 m. profesorius. 1997 m. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. VDU Senato narys.

Visuomeninė ir politinė veikla

19581990 m. SSKP narys, 1989–1990 m. LKP CK biuro narys. 1989 m. kovo mėn. išrinktas SSRS liaudies deputatu Kretingos nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje. 1989–1990 m. SSRS AT narys.

1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys. Kovo 11-sios Akto signataras. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijose. 1992–1996 m. LR Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. 19962008 m. LSDP narys, 1999 m. tarybos narys. Nesėkmingai kandidatavo 1996 m. ir 2008 m. LR Seimo rinkimuose.[1][2]

1994–2005 m. Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, nuo 1995 m. Lietuvos ir Kinijos draugijos pirmininkas. 1995–1997 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas. 1998–2008 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, LPS iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas. 20022004 m. Europos Sąjungos Ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas, Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.[3]

Kūryba

Tiria Lietuvos kultūros sąveiką su kitomis tautomis (lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, čekų). Savo pastebejimus išdėstė monografijoje „Kultūrų saveika“ (1989 m.), atskiri jos skyriai išversti ir paskelbti lenkų, rusų, ir vokiečių mokslinėje spaudoje. Sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją“ (kelios knygos, 1974–1987 m.), „Orientas-1“ (1991 m.). Prisidėjo prie „Lietuvių kultūros veikėjų laiškai I. J. Krasevskiui“ (1992 m.) parengimo. 1998–1999 m. „Kauno dienoje“ paskelbė seriją straipsnių-atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą.

Rašo straipsnius periodiniams leidiniams, kuriuose bando nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, įvertinti politinę situaciją. Yra kelių monografijų, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje, bendraautorius. Parašė apie šimtą mokslinių straipsnių, kai kurie jų išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių, čekų, prancūzų kalbas. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Varšuvoje, Krokuvoje, Rygoje, Maskvoje, Braitone, Londone, Paryžiuje, Los Angele, Detroite, Liubeke-Travemiunde.

Įvertinimas

Bibliografija

  • Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje. – Vilnius: Mintis, 1972. – 205 p.
  • Filosofijos istorijos chrestomatija, 4 knygos, 1974–1984 m.
  • Lietuvių filosofijos istorijos bruožai, 1978 m.
  • Žmogus šiuolaikinėje filosofijoje, 1984 m.
  • Nikolajus Černyševskis TSRS tautų visuomeninėje mintyje, 1984 m., su kitais, rusų k.
  • Esė apie mąstytojus. – Vilnius: Mintis, 1986. – 175 p.
  • Renesanso filosofijos metmenys. – vilnius: Mintis, 1988. – 178 p.
  • Kultūrų sąveika. – Vilnius: Mintis, 1989. – 198 p.
  • Orientas-1. – Vilnius: Vaga, 1991. – 290 p.
  • Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus. – Kaunas: Šviesa, 1994. – 197 p.
  • Senovės filosofija. – Vilnius: Mintis, 1995. – 213 p.
  • Lietuvos filosofijos istorijos bruožai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. – 291 p.
  • Istorija ir mes. – Vilnius: Pradai, 1998.
  • Sąjūdis: priešistorė ir istorija. – Vilnius: Pradai, 1999. – 166 p.
  • Lietuvos kultūros istorijos metmenys. – Kaunas: VDU, 2001. – 267 p.
  • Jokūbas Minkevičius. – Vilnius: Valstybės žinios, 2003. – 112 p. – ISBN 9986-18-117-8
  • Kelias į 1918 metų Vasario 16-ąją. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. – 91 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-40-1
  • Socialinės ir politinės minties raida Lietuvoje: būti ar nebūti Lietuvai? – Vilnius: Margi raštai, 2005. – 341 p. – ISBN 9986-09-301-5
  • Be dogmos: Lietuvos politikos vingrybės. – Vilnius: Versus aureus, 2006. – 166 p. – ISBN 9955-699-35-3
  • Imperijai griūvant: žmonės, įvykiai, procesai. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006. – 222 p. – ISBN 9986-757-75-4
  • Šiuolaikinės visuomenės vertybinės orientacijos ir Lietuvos kariuomenė: mokslinių straipsnių rinkinys (sud. Bronius Genzelis, Feliksas Žigaras, Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė, Audronė Petrauskaitė). – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. – 119 p.: diagr. – ISBN 978-9955-423-72-0
  • Užverstas puslapis. – Vilnius: Versus aureus, 2009. – 143 p. – ISBN 978-9955-34-173-4

Šaltiniai



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 57% (+8918-126=8792 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 49% (+7657-759=6898 wiki spaudos ženklai).