Bronius Gaigalas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bronius Gaigalas
Bronius Gaigalas.png

Gimė 1922 m. rugpjūčio 5 d.
Petronių k.
Mirė 2009 m. liepos 24 d. (86 m.)
Vilniuje

Sutuoktinis(-ė) Pranė Gaigalienė
Vaikai

Virginija Gaigalaitė


Veikla
geografas, mokytojas, Linkuvos mokyklos direktorius

Išsilavinimas 1941 m. Linkuvos gimnazija
Alma mater 1951 m. Vilniaus Pedagoginis institutas

Bronius Gaigalas (g. 1922 m. rugpjūčio 5 d. Pakruojo r. Petronių k. – 2009 m. liepos 24 d. Vilniuje) – geografas, mokytojas, Linkuvos mokyklos direktorius (Pakruojo r.).

Turinys

Biografija

Gimė 1922 metais rugpjūčio 5 dieną Pakruojo rajone Petronių kaime. Lankė Lauksodžio pradinę mokyklą, Žeimelio progimnaziją ir 1941 m. baigė Linkuvos gimnazijos XVII laidą. 19461951 m. mokėsi Vilniaus Pedagoginiame institute, kurį baigęs įgijo geografijos mokytojo kvalifikaciją.

Dirbo

19451953 m Žeimelio vidurinės mokyklos (19451946 pradinės) mokyklos mokytoju, iš jų 19501953 m. direktoriumi. 19531967 m. (Pakruojo r.) Linkuvos vidurinės mokyklos mokytoju, iš jų 19601961 m. direktoriaus pavaduotoju, o 19531954 ir 19611965 m. direktoriumi. 19671971 m. dirbo Šiaulių V vakarinės mokyklos mokytoju, 19711975 m. Šiaulių IV aštuonmetės mokyklos direktoriaus pavaduotoju, 19751993 metais Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklos mokytoju, iš jų `1976-1978 m direktoriaus pavaduotoju.

LG mokytojai 1953.png


Pastoviai kėlė kvalifikaciją, baigė papildomus tiflopedagogikos kursus Šiaulių pedagoginiame institute. Aktyvus „Žinijos“ draugijos narys, skaitė paskaitas mokslo populiarinimo klausimais visoje Respublikoje.

Žmona Pranė Gaigalienė (19252011) istorikė, mokytoja.

Dukra Virginija Gaigalaitė – gydytoja, matematikė – profesorė, habilituota daktarė.

Mirė 2009 metais liepos 24 dieną Vilniuje.

Prisiminimai

Cquote2.png

1947 m. netoli mokyklos atidarytas mažas bendrabutis, kuriame sąlygos buvo prastos: kambariai perpildyti, nebuvo jokių patogumų, stigo kuro. Naujas režimas reikalavo naujų mokomųjų dalykų, iš mokymo programų išstumtas tikybos mokymas, lietuvių literatūros klasikų kūriniai. Nebuvo vadovėlių, stigo sąsiuvinių, mokymo programų, mokytojai diktuodavo, mokiniai užsirašinėdavo ant vyniojamojo popieriaus. Mokytojams privaloma studijuoti sovietinę marksistinę pedagogiką. Didelė mokytojų kaita, vienas po kito keičiami mokyklos direktoriai: Vladas Valiušaitis, Bronius Gaigalas, Juozas Skrupskelis, Petras Baltušis, Serafimas Morkūnas. 1946-1949 m. ištuštėjo klasės, nes kai kurie mokiniai kartu su tėvais buvo ištremti į Sibirą, kiti slapstėsi nuo trėmimo ar suėmimo. Vyresniųjų klasių mokiniai negalėjo susitaikyti su okupacinės valdžios diktatu, todėl stengėsi priešintis naujajai propagandai: buvo slapta leidžiamas laikraštėlis „Nepavergtos mintys“, suoluose ar vadovėliuose dažnai atsirasdavo proklamacijų, raginančių priešintis okupantams, po J.Paleckio apsilankymo mokykloje patraukta tiesiai į šv. Mišias bažnyčioje, vienaip ar kitaip paminima Vasario 16-oji. Laikraštėlio leidėjai – E.Macytė, Maldutis, Kazlauskaitė – buvo susekti ir suimti, tardyti, nuteisti kalėti ar ištremti. 1949 m. Linkuvos gimnazija pertvarkoma į vienuolikos klasių vidurinę mokyklą. Klasių vadovų darbas pradedamas vertinti pagal pionierių ar komjaunuolių skaičių klasėje, pagal tai, kiek patys remia partiją, stoja į jos gretas. 1950 m. prie vidurinės mokyklos prijungiama anksčiau atskirai veikusi pradinė mokykla. Iki 1950 m. Linkuva priklausė Šiaulių apskričiai, mokykla – apskrities švietimo skyriui. Po Lietuvos SSR administracinio perskirstymo nuo 1950 iki 1959 m. Linkuva tampa rajono centru su savo švietimo skyriumi, kuriam nuo šiol priklauso ir vidurinė mokykla. Apie 1953 m. buvusios pradžios mokyklos pastate įrengiama sporto salė, naujais įrengimais papildomos dirbtuvės, fizikos kabinetas, pradedama tvarkyti mokyklos aplinka: sodinami medeliai, įrengiami gėlynai. 1953 m. gegužės 25d. Lietuvos SSR AT Prezidiumo Pirmininko Justo Paleckio įsaku Linkuvos vidurinei mokyklai suteikiamas Karolio Požėlos vardas, nors šis revoliucionierius Linkuvoje nei mokėsi, nei kada nors gyveno. Mokinių skaičius palaipsniui didėja. Apie 1956 m. mokyklos bendrabutis rekonstruojamas: įrengiamas vandentiekis, atidaroma valgyklėlė, poilsio kambarys, mokinių kambariuose – radijo taškai. Vėliau bendrabutis plečiamas, perkeliamas į kitus pastatus.


„Linkuvos gimnazija“ 1918–2008; leidinį parengė Linkuvos gimnazijos mokytojai; Leidybos vadovas Stasys Tumėnas; Išleido S. Tumėno leidykla „Šiaurės Lietuva“, Šiauliai, 2008-10-20;

Cquote1.png


Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: