Bronius Grigelionis
Bronius Grigelionis | |
---|---|
| |
Gimė | 1935 m. lapkričio 1 d. Iciūnuose, Vaškų valsčius |
Mirė | † 2014 m. gegužės 23 d. Vilnius |
| |
Veikla | matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas.
|
| |
Išsilavinimas | 1954 m. Vaškų vidurinė mokykla |
Alma mater | 1959 m. Vilniaus universitetas |
Bronius Grigelionis (1935 m. lapkričio 1 d. Iciūnuose, Vaškų valsčius – 2014 m. gegužės 23 d. Vilniuje) – matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas.
Biografija
1954 m. baigė Vaškų vidurinę mokyklą. 1959 m. baigė Vilniaus universitetą. 1970 m. fizikos ir matematikos mokslų daktaras. 1987 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, 1991 m. Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas
Nuo 1959 m. Matematikos ir kibernetikos instituto (nuo 1990 m. Matematikos ir informatikos institutas) mokslo darbuotojas, nuo 1970 m. Matematinės statistikos skyriaus vadovas. Nuo 1963 m. dar ir Vilniaus universiteto dėstytojas. Nuo 1971 m. profesorius. Nuo 2000 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Tarybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1976 m. Tarptautinio statistikos instituto narys.
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų kryptis – atsitiktinių procesų teorija ir jų statistika. Nustatė laiptinių atsitiktinių procesų sumų konvergavimo į Puasono procesą būtinas ir pakankamas sąlygas. Atsitiktinių procesų optimaliojo stabdymo srityje nustatė statistikų pakankamumo ir markoviškumo kriterijus, ištyrė Markovo procesų optimaliojo stabdymo ir Stefanos problemų ryšį. Išplėtojo semimartingalų lokaliųjų charakteristikų ir taškinių procesų intensyvumo matų koncepcijas, sukūrė procesų su nepriklausomaisiais pokyčiais ir Ito stochastinių lygčių sprendinių martingaliąją charakterizaciją, funkcionalų integraline išraišką ir netiesines filtracijos lygtis, nustatė tikimybinių matų absoliučiojo tolydumo kriterijus. Su R. Mikulevičiumi sukūrė bendrą funkcionalinių ribinių teoremų įrodymo metodą, pagrįstą ribinių taškų martingaline charakterizaciją. Jį pritaikė matematinės statistikos, masinio aptarnavimo teorijos ir tikimybinės skaičių teorijos asimptotiniams uždaviniams spręsti. Nustatė stochastinių evoliucinių lygčių sprendinių egzistavimo, vienaties ir stabilumo sąlygas, apibrėžė ir ištyrė atsitiktinių procesų su pralaidžiaisiais pasieniais klasę. Išplėtojo stacionariųjų difuzijų atvirajame intervale ekstremaliųjų reikšmių teoriją. Helingerio integralų teorijoje apibrėžė ir joje panaudojo geometrinio vidurkio mato sąvoką. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių.[1]
Įvertinimas
Šaltiniai
- Mirė žymus Lietuvos matematikas B. Grigelionis delfi.lt
- Henrikas Jasiūnas, Vitolda Verikaitė. Lietuvos matematikams atminti. Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Lietuvos matematikų draugija, Lietuvos matematikų muziejus. Rengiant leidinį talkino: Daiva Apanavičienė, Stasė Baliukonytė, Gintautas Bareikis, Regina Dainytė, Dalė Daugaravičienė, Virginija Garbaliauskienė, Jonas Gylys, Vytautas Kubilius, Vita Lesauskaitė, Kristina Lyndienė, Irena Maknienė, Romualdas Markauskas, Dalia Matuliauskienė, Edmundas Mazėtis, Kazimieras Navickis, Elena Neniškytė, Danutė Rimeisienė, Laima Papreckienė, Valerija Paškauskienė, Marija Slivinskienė, Rima Stančikienė, Juozas Šinkūnas, Jonas Teišerskis, Vita Ulytė-Grigelevičienė, Audronė Veilentienė, Rita Valavičiūtė, Nijolė Vasiliauskaitė, Marija Vitkauskienė, Aidas Žandaris, Aldona Žilinskienė. Viršelio dailininkė: Audronė Uzielaitė. Redaktorė: Gražina Indrišiūnienė. Maketuotoja: Vida Vaidakavičienė. Išleido Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto leidykla. Vilnius, 2016. ISBN 978-609-459-724-4
- ↑ Bronius Grigelionis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 165 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.