Bronius Urbanavičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Bronius Urbanavičius (1918 m. kovo 27 d. Pošumėnų kaime, Švenčionių raj.1989 m. vasario 11 d. Vilniuje) – tarybinių partizanų būrio vadas, Tarybų Sąjungos didvyris.

Biografija

Raudonojoje armijoje nuo 1941 m. vasaros. Tų pačių metų gruodžio mėn. perkeltas į formuojamą 16-ąją lietuviškąją diviziją. Mokėsi partizanų sprogdintojų mokykloje, nuo 1942 m. vasario pats joje ruošė grupes diversiniam darbui vokiečių okupuotoje Lietuvos teritorijoje.

1943 m. balandžio mėn. permestas į Lietuvos teritoriją, vadovavo tarybinių partizanų būriams „Vilnius“ ir „Kostas Kalinauskas“. Ataskaitose nurodoma, kad jam vadovaujant nuo bėgių nuleisti 37 vokiečių ešelonai.

1944 m. artėjant Raudonajai armijai, su partizanų brigada išstūmė vokiečius iš Ignalinos.

1945 m. liepos 2 d. už kovinių užduočių pavyzdingą atlikimą partizanų būriuose Lietuvoje ir Baltarusijoje, B. Urbanavičiui suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas.

Pokario metais B. Urbanavičius baigė LKP CK partinę mokyklą, buvo kompartijos funkcionierius. Palaidotas Antakalnio karių kapinėse.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: