Brunėjus

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
برني دارالسلام
Negara Brunei Darussalam
Flag of Brunei.svg Brunei coa.png
(Detaliau) (Detaliau)
Brunėjus žemėlapyje
Valstybinė kalba malajų, anglų
Sostinė Bandar Seri Begavanas
Didžiausias miestas Bandar Seri Begavanas
Valstybės vadovai Hassanal Bolkiah
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
5 7705,770 km²
577,000 ha
2,227.797 mi²
km² (162)
8,6 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
449 723 (165)
77.9477.94 žm./km²
0.779 žm./ha
201.865 žm./mi²
žm./km² (101)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2005 (progn.)
9,53 mlrd. $ (138)
25600 $ (30)
Valiuta Brunėjaus doleris
Laiko juosta UTC+8
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1984 m. sausio 1 d.
Valstybinis himnas Brunėjaus himnas
ISO kodas BN
ISO3 kodas BRN
ISO skaitmeninis kodas 096
FIPS kodas BX
GeoName kodas 1820814
Interneto kodas .bn
Šalies tel. kodas 673
Commons-logo.svg Vikiteka: BrunėjusVikiteka

Brunėjaus Darusalamas (Brunėjus) – valstybė Pietryčių Azijoje, Borneo saloje. Ribojasi su Malaizija ir Pietų Kinijos jūra.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Brunėjaus istorija

Brunėjaus istorija yra neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija. Čia nuo I tūkst. vidurio egzistavo thalasokratinė valstybė: kinų šaltiniai mini hinduistinę Poni valstybę, su kuria Kinija palaikė prekybinius santykius. XIV a Poni, kaip ir visas Malajų salynas buvo įjungtas į Madžapadhito imperiją, tačiau priklausomybė buvo daugiau nominali.

XV a, Brunėjui vystant aktyvius ryšius su Melakos sultonatu, čia atkeliavo islamas, įkurtas Brunėjaus sultonatas ir pradėta sultonų dinastija, egzistuojanti iki šiol. Tuo metu sultonatas kontroliavo didžiules teritorijas Borneo šiaurėje (beveik sutampančias su dabartine Rytų Malaizija), steigė savo kolonijas Filipinų salose - įkūrė musulmoniškas gyvenvietes, tarp jų ir Manilą.

XVI a pabaigoje sultonato ekspansija buvo sustabdyta ispanų, kurie kolonizavo Filipinų salas, įkurdami Filipinus. Keičiantis prekybos srautams bei geopolitinei situacijai, silpo ir sultonatas. Jis nebepajėgė konkuruoti ir su kitais sultonatais, tokiais kaip Sulu sultonatas ar Magindanao. XVII a. II pusėje Brunėjus atidavė didžiules teritorijas (dab. Sabahas) Sulu sultonui.

XIX a Malajų salyne labai suaktyvėjo britai. 1839 m keliautojas Džeimsas Brukas padėjo sultonui numalšinti sukilimą, už ką kaip dovaną gavo nedidelę teritoriją aplink Kučingo miestą. Plėsdamas teritorijas Brunėjaus sąskaita, jis sukūrė Saravako karalystę. Panašiu metu Didžioji Britanija iš Sulu sultono išsinuomavo Sabaho teritoriją, kuri tapo Šiaurės Borneo kolonija. Abi sritys šiuo metu sudaro Rytų Malaiziją. Realiai likusi sultono valdžioje teritorija (ir esanti šiuolaikinio Brunėjaus teritorija) irgi tapo britų protektoratu.

Brunėjaus, buvusio Britų imperijos užkampio ir piratų prieglobsčio, padėtis labai pasikeitė 1929 m. jame atradus naftos ir gamtinių dujų. Šis atradimas aktualus ir šiandien: dabar tai viena iš turtingiausių pasaulio šalių.

Po Antrojo pasaulinio karo vykstant intensyviai dekolonizacijai, iš buvusių britų valdomų sričių buvo suformuota Malaizija. Brunėjui, kaip ir Singapūrui, buvo siūloma į ją įsijungti, tačiau sultonas atsisakė, iki pat 1984 m. likdamas Jungtinės Karalystės protektoratu.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Brunėjaus politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Brunėjaus administracinio suskirstymo vienetai

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Brunėjaus geografija

Pagrindiniai Brunėjaus miestai:

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Brunėjaus ekonomika

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Brunėjaus demografija

Oficiali Brunėjaus kalba yra malajų. Taip pat yra paplitusios kinų ir anglų kalbos. Vietinė malajų kalbos atmaina, kuria kalba apie du trečdaliai gyventojų, gerokai skiriasi nuo standartinės malajų kalbos.

Pasak 2001 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 92,7 % (vyrų - 95,2 %, moterų - 90,2 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Brunėjuje yra 75,74 metų - truputį didesnė negu Lietuvos.[2] Gyventojų amžiaus struktūra:[2]
Pasiskirstymas pagal religijas[2]
Religija Procentai
Musulmonai
  
67 %
Budistai
  
13 %
Krikščionys
  
11 %
Ateistai
  
7 %
Vietinių religijų atstovai
  
2 %
  • 0-14 metų: 26,6 %
  • 15-64 metų: 70,1 %
  • 65 metų ir vyresni: 3,3 % (2009 m. apsk.)

Etninė sudėtis:[2]

  • malajai - 66,3 %
  • kinai - 11,2 %
  • vietiniai - 3,4 %
  • kiti - 19,1 % (2004 m. apsk.)
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1981 m. ir 2012 m.
1981 m. 1991 m. 1998 m. 1999 m. 2001 m.sur.
192 832 260 482 323 100 330 700 332 844
2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2012 m.
349 600 359 700 370 100 383 000 449 723

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Brunėjaus kultūra

Kita informacija

Šaltiniai

Žemėlapiai:


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.