Bubių tvenkinys
| Bubių tvenkinys | ||
|---|---|---|
 | ||
| Lokalizacija | ||
| Vieta | Šiaulių raj., Lietuva | |
| Plotas | 4,154 km² | |
| Kranto linijos ilgis | 47,1 km | |
| Kilmė | dirbtinė | |
| Vidutinis gylis | 5,1 m | |
| Didžiausias gylis | 14 m | |
| Tūris | 0,021 km³ | |
| Įteka | Dubysa, Šventupis, Kriešinė, Ežerupis, Šventupis, J - 1, J - 2, 7 bevardžiai upeliai | |
| Išteka | Dubysa, Pailių kanalas | |
Bubių tvenkinys (arba Šiaulių jūra, Bubių marios) – vandens telkinys šiaurės Lietuvoje, Šiaulių rajone, 6-10 km į pietvakarius nuo Šiaulių, susidaręs ties Bubiais, netoli Bubių piliakalnio užtvenkus Dubysą 144,4 km nuo jos žiočių, ir ties Pailių kaimu Pailių kanalą (Švendrelio intakas) 2,5 km nuo žiočių[1]. Pakilęs vanduo suliejo Jonelaičių (75,9 ha), Raizgių (25,8 ha) ir Balniaus (8,1 ha) ežerus, Spalvės upelį. Iš tvenkinio išteka Dubysa (nuteka gamtosauginis vandens debitas) (Nemuno baseinas) ir Pailių kanalas (nuteka vandens perteklius) (Mūšos baseinas). Tvenkinio kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 41050040.
Istorija
Tvenkinys užtvenktas 1973–1978 m. siekiant Šiaulių miesto pramonę aprūpinti pigesniu vandeniu, negu iš Permo ir Devono periodų sluoksnių siurbiamas geriamasis vanduo. Nuo tvenkinio į odų gamyklą „Stumbras“ (2006 m. bankrutavo) buvo nutiestas pramoninio vandens vandentiekis. Kartu prie Bubių buvo įrengtas paplūdimys miestiečių poilsiui. Vėliau greta tvenkinio pradėti kurti kolektyviniai sodai, po 1996 m. pamažu tampantys gyvenvietėmis (Raizgiai, Meškiai, Gervėnai, Jakštaičiai, Jakštaičiukai). Be sodų bendrijų gyvenviečių, aplink tvenkinį įsikūrę kaimai: Sauginiai, Jonelaičiai, Pailiai. Vakarinę tvenkinio dalį skersai kerta kelias Nr.4009 (Kuršėnai - Gilvyčiai - Sauginiai), rytinę dalį skersai - kelias Nr.4004 (Kuršėnai - Smilgiai - Aukštelkė).
Tvenkinys
Tvenkinio plotas 415,4 ha, tūris 21,2 mln. m³. Didžiausias gylis 14 m, vidutinis gylis 5,1 m. Tvenkinys netaisyklingos V raidės formos. Ilgis šiaurės vakarų-pietryčių- šiaurės rytų kryptimi - 13 km, plotis - iki 0,77 km. Kranto linija 47,1 km ilgio, labai vingiuota. Krantai lėkšti, apaugę negausiais medžiais ir krūmais. Yra 10 salelių (3 didžiausios: 0,73 ha, 0,7 ha ir 0,52 ha). Ties Sauginiais saloje stūkso Sauginių piliakalnis. Pietvakarinė pakrantė apaugusi miškeliais. Aplink kitas pakrantes daugiausia plyti dirbami laukai. Veikia keletas paplūdimių, kaimo turizmo sodyba.
Šiaulių jūra ties buvusiu Raizgių ežeru
Sala Šiaulių jūroje
Šiaulių jūros pakrantė
Šaltiniai
- Tvenkinių katalogas. Aplinkos apsaugos ministerija. Kaunas, 1998