Bubiai (Šiauliai)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bubiai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Coat of arms of Bubiai.png   
Bubiai1.jpg
Bubių gyvenvietė nuo Dubysos

Bubiai
55°51′29″N 23°08′31″E / 55.858°N 23.142°E / 55.858; 23.142 (Bubiai (Šiauliai))Koordinatės:55°51′29″N 23°08′31″E / 55.858°N 23.142°E / 55.858; 23.142 (Bubiai (Šiauliai))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija: Bubių seniūnija
Gyventojų: 789 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Bubiaĩ
Kilmininkas: Bubių̃
Naudininkas: Bubiáms
Galininkas: Bubiùs
Įnagininkas: Bubiaĩs
Vietininkas: Bubiuosè


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: BubiaiVikiteka

Bubiai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio ŠiauliaiTauragė, 14 km į pietvakarius nuo Šiaulių, abipus Dubysos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Havezate 0gr.gif Buvęs Bubių dvaras
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Bubių pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Bubių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-80016)
Šiaulių radijo televizijos stotis
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Bubių žemėlapis

Kaimas įsikūrė aukštuose Dubysos krantuose. Į šiaurę nuo kaimo telkšo 422 ha Bubių tvenkinys, suformuotas 1973 m., mėgiama poilsio vieta. Kaime auga seniausios Lietuvoje „Penkios Bubių tuopos“, kurių aukštis 34 m, kamienų skersmuo 1,3 metro. Pietvakariuose driekiasi Bubių-Padubysio miškai. Nuo Šiaulių iki Bubių nutiestas 10 km ilgio dviračių takas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png ŠIAULIAI – 13 km
AUKŠTELKĖ – 4 km
Blank-50px.png
Kurtuvėnai – 7 km
UŽVENTIS – 28 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
KELMĖ – 31 km Bazilionai – 9 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Bubiai (Šiauliai) OpenLayers žemėlapyje
Bubiai (Šiauliai) TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].


Bubių liepos – didžiausios Lietuvoje

Istorija

Archeologinių kasinėjimų duomenimis Bubiuose gyventa jau V a. Dubysos pilis (vok. Dobitzen) ant greta Dubysos upės esančio kalno pastatyta apie 1230 m. Jos apylinkėse plėšikavo 1236 m. Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. 1348 m. ir 1358 m. pilį sudegino kryžiuočiai. Išliko Bubių piliakalnis, vadinamas Pilale.

Pirmą kartą 1566 m. minimi Bubiai buvo Aukštelkų valsčiaus viensėdija. Kaip dvaras Bubiai pradėjo formuotis po paskutiniojo 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai Rusijos imperatorė Jekaterina II Bubius, kaip ir visas Šiaulių apylinkes, padovanojo savo meilužiui Platonui Zubovui. Šiam mirus dvarą paveldėjo jo brolis Dmitrijus Zubovas, vėliau jo sūnus Nikolajus Zubovas.

Buvusiojo Bubių dvaro pastatai

1825 m. pro Bubius buvo pradėtas tiesti Dubysos-Ventos kanalas. Jo statyba nutrūko prasidėjus 1831 m. sukilimui. 1831 m. birželį Bubiuose telkėsi sukilėliai Šiaulius užpulti, sėkmingai užėmė miestą, bet liepą caro kariuomenė atsiėmė miestą ir išžudė daug sukilėlių. XIX a. Bubiuose buvo pašto stotis, grafų Zubovų rezidencija.

Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Bubių dvaras buvo stambus kultūrinis ir ūkinis centras ir suvaidino žymų vaidmenį lietuvybės sąjūdyje. Nuo 1894 m. čia buvo rengiamos garsios lietuviškos šiauliečių gegužinės (vyko ties ta vieta, kuris Dubysos–Ventos kanalas susijungia su Dubysa). 1915 m. vasarą prie Bubių vyko įnirtingi mūšiai tarp vokiečių ir rusų armijų. Didžioji Šiaulių gegužinė plačiai nuskambėjo 1934 m. minint tradicijos 35-metį. To meto spauda rašė, kad Bubiuose linksminosi net 10 tūkst. žmonių. Programa baigėsi ugnies uždegimu iš akmenų padarytame aukure. Ugnį kūreno vaidilutėmis apsirengusios skautės.[5]

1944 m. rugpjūtį ties Bubiais vyko nuožmios kovos tarp vokiečių ir sovietų. Prie piliakalnio įsteigtos Antrojo pasaulinio karo aukų kapinaitės. 19501995 m. apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1953 m. atidaryti kultūros namai, 1956 m. paštas, ambulatorija. [6]

2000 m. patvirtintas Bubių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1566 m. Aukštelkų valsčius  ?
1919 ir 19301947 m. Padubysio (Bazilionų) valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19471950 m. Kurtuvėnų valsčius
19501981 m. Kurtuvėnų apylinkė Šiaulių rajonas
19811995 m. Bubių apylinkės centras
1995 Bubių seniūnijos centras Šiaulių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Pagal vieną legendą, senovėje Bubių gyvenvietę supo didžiuliai miškai su daugybe kurtinių (beje, kurtinys vaizduojamas ir herbe), nuo kurių nuolatinio baubsėjimo ir kilęs pavadinimas. Kita legenda byloja, kad Bubių vardas kilęs iš miškuose gyvenusių ir žmones gąsdinusių „baubų“.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1783 m. ir 2011 m.
1783 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1975 m.[8] 1979 m.sur.
50 (13 namų) 259 495 633 606 627
1984 m.[9] 1989 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
718 794 794 878 789 -

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. Bubiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Bubiai (Šiauliai) maps.vlasenko.net
  4. Bubiai (Šiauliai) loadmap.net
  5. Jonas Trinkūnas. Lietuvių senosios religijos kelias. // Vilnius, 2009. p. 228.
  6. Bubiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 543 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  7. Bubiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 269 psl.
  8. Bubiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis. - 292 psl.
  9. Bubiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 290 psl.

Galerija

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: