Budelių piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Budelių piliakalnis
Kiti pavadinimai

Budelių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis,
Skarbas,
Skarbo kalnas

Budeliu piliakalnis.jpg
Lokalizacija

Budelių piliakalnis
54°55′48″N 24°41′03″E / 54.93°N 24.6842°E / 54.93; 24.6842 (Budelių piliakalnis)Koordinatės: 54°55′48″N 24°41′03″E / 54.93°N 24.6842°E / 54.93; 24.6842 (Budelių piliakalnis)


Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija: Žaslių seniūnija
Gyvenvietė: Budeliai
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 25­-26
Aikštelės apimtis, m 24 × 13
Naudojimo laikotarpis I tūkstm. – II tūkstm. pradžia
Žvalgymo metai 1921 m., 1971 m.
Registrinės savybės
Statusas Paminklas
Tipas Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas 5028
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A302K1P
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR310
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Budelių piliakalnis su gyvenviete (arba Skarbas, Skarbo kalnas) yra Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Budelių. Pasiekiamas keliu ŽasliaiČiobiškis, ties jo didesniu posūkiu į kairę Savarinės kaime pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, per laukus ­– 850 m.

Turinys

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas Neries kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių šiaurės vakarine teka Ravo upelis. Aikštelė keturkampė, pailga rytų vakarų kryptimi, 24×13 m dydžio. Vakariniame aikštelės krašte supiltas kūgio formos 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas 9,5 m aukščio išoriniu šlaitu, kurio papėdėje iškastas 11 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame gale supiltas 0,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas 1,5 m aukščio, 11 m pločio antrasis pylimas, kurio išorinis 1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio antrąjį griovį, už jo kyla 0,5 m aukščio, 4 m pločio trečias pylimas. Šoninių šlaitų aukštis ­- iki 25­-26 m.

Aikštelė dirvonuoja, šlaitai užauga atželiančiais krūmais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 105 993 m².

Tyrimai

1921 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1971 m. – Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra 3 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako.

Padavimas

Viduramžiais šioje vietoje stovėjusi pilis, kurią nuolatos puldavę kryžiuočiai. Paskutiniojo puolimo metu, norėdami pilyje paslėptų brangenybių, kryžiuočiai išžudė visus lietuvius, kol liko tik trys gynėjai – Nargė, jos sužadėtinis Dangis ir jos brolis Baumis. Kryžiuočiai kankino ir nužudė abu vyrus, bet jie neišdavė turtų, o paskutinioji likusi Nargė išprašė kryžiuočių komtūro duoti durtuvą, sakydama, kad juo parodys kur besą lobiai, tačiau pati sau smogė į krūtinę ir sukniubo ant savo brolio ir mylimojo lavonų. Kryžiuočiai taip ir liko nesužinoję, kur slepiami pilies lobiai, nors joje jau nebeliko nė vieno gynėjo.

Nuo to laiko piliakalnis vadinamas Skarbo kalnu (lenk. skarb – „lobis, turtas“) arba Budelių piliakalniu (pabrėžiant kryžiuočių nuožmią kovą prieš lietuvius).[2]

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Tartoko piliakalnis 17 km Pasodninkų piliakalnis 9 km
Janionių piliakalnis 3,5 km
Laužiškio piliakalnis 30 km
Dainių piliakalnis 16 km
Blank-50px.png
Karmėlavos piliakalnis 38 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sadūniškių piliakalnis 21 km
Žaslių piliakalnis 9 km
Mančiūnų piliakalnis 7 km
Kalninių Mijaugonių piliakalnis 15 km Latvių piliakalnis 10 km
Paparčių piliakalnis 4,5 km

Šaltiniai

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 43-44 (102)
  2. Jonas Laurinavičius. „Gobšuolio auksas. Kaišiadorių krašto padavimai“. Kaišiadorys, 1990.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - KPC A. - F.1. - Ap.1. - B.26. - P.27-34.
  • Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A302KP, Budelių piliakalnis su gyvenviete. Vilnius, 1999. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
  • Dėl duomenų patikslinimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas 2009-06-10; Nr. KPD-RM-1138;
  • Apibrėžtų teritorijos ribų planas. 2009-05-04
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 246-247.
  • Konstantinas Avižonis. Kelios istorinės Lietuvos vietos. Kaunas, 1927. P.18-20.
  • Zenonas Baubonis. Tvarkomų Bradeliškių (A1239P) Vilniaus r., Budelių (A302K1P) Kaišiadorių r., Mikytų (A467P) Skuodo r., Žuvininkų (A656KP) Šiaulių m. piliakalnių 1999 archeologinių žvalgymų ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. 1, b. 3403.
  • Mykolas Černiauskas. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 61, p. 11-12.
  • Vytautas Daugudis. Iš tolimosios praeities. Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 43.
  • Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1989, t. 1, p. 499.
  • Adolfas Nezabitauskas. Būdelių piliakalnis. Į komunizmą. 1967-08-05.
  • Vladas Šaulys. Gražiausias Paneryje. Kultūros barai, 1968, Nr. 4, p. 72.
  • Petras Tarasenka. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė, I. Tilžė, 1922. P.579-580.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 110.
  • Adolfas Tautavičius. 1971 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių, Vilniaus rajonuose ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 146, p. 26-27.

Budelių piliakalnis

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: