Buktos dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°27′02″N 23°23′50″E / 54.450578°N 23.39718°E / 54.450578; 23.39718

Buktos dvaras
Dvaro kumetynas (u.k. 30739)
Dvaro kumetynas (u.k. 30739)
Vieta Bukta, Marijampolės savivaldybė
Įkurtas XIX a. pab.
Parkas Medžių alėjų fragmentai
Pastatų būklė Išlikę ūkio, gyvenamieji pastatai
Savininkas Teodoras Bergas
Fiodoras Bergas
Augaitis
Augustinas Bartninkaitis
Tvartas (u.k. 30741)

Buktos dvaro sodyba įsikūrusi Buktos kaime (Liudvinavo sen.), Marijampolės savivaldybėje, 0,5 km į rytus nuo kelio  182  MarijampolėLiudvinavasKrosna . Nuo 1992 m. įtraukta į Kultūros paveldo registrą (u.k. 332).

Buktoje iki šių dienų išlikę keli dvaro pastatai: perstatyti dvaro rūmai, mūriniai kumetynai, arklidės, kluonas, tvartas ir smulkieji statiniai, senoji parko alėja, einanti vakariniu pakraščiu, tvenkinys. Vienas iš pastatų 2006 m. buvo savavališkai nugriautas.[1]

Istorija

Nuo seno šiose apylinkėse žaliavo karališkieji miškai, kurie plytėjo iki Žuvinto ežero. Pirmą kartą dvaras paminėtas 15201525 m. dokumentuose. Per dvarvietę tekančios Šešupės kairiojo kranto vingyje XVI a. buvo pastatyta buveinė, skirta medžiotojams ir didžiojo kunigaikščio atstovams apsistoti. 1569 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas apie 17 valakų šių žemių perdavė valdyti Lukui Volfui. 1649 m. tai buvo miško dvaras, neturėjęs dirbamos žemės ir nė vieno baudžiauninko. Tuomet ūkio net nebuvo galima laikyti dvaru. Buktos dvaras kelis šimtmečius priklausė svetimtaučiams.

Pagal 1784 m. dokumentą Buktos dvaras buvo padalintas į du ūkinius vienetus: miško ir „ekonomijos”. Netrukus dokumentuose atsiradęs Pabuktės dvaras, manoma, buvo šių perdalijimų rezultatas. Pabuktės dvarelis, buvęs į pietryčius nuo Buktos, minimas ir 18881901 m. dokumentuose.

1826 m. Buktos dvare buvo didelė karčema ir plytinė. 1836 m. caras valstybės dvarą, užimantį 880 margų, dovanojo generolui leitenantui Teodorui Bergui. Jis kartu gavo ir daugiau kaip 2200 margus Buktos miško.

Caro laikais Buktoje buvo stiprus ūkis, pasistatęs mūro pastatus. XIX a. pabaigoje dvare buvo suręstas dviaukštis mūrinis namas. Jis turėjo gilius rūsius, išlikusius iš anksčiau (dabar prieinami tik šiaurinės dalies rūsiai). Pajamų buvo gaunama iš spirito varyklos, miško kirtimo, arklių veisimo.

Dvarui priklausė:

  • 1878 m.: 12 statinių, kuriuose gyveno 88 vyrai ir 89 moterys.
  • 1888 m.: dvare gyveno 231 žmogus (visi lietuviai).
  • 1901 m.: 4 mediniai, 1 mūrinis, 3 iš molio drėbti statiniai; juose gyveno 128 vyrai ir 120 moterų (iš jų – 24 užsieniečiai); priklausė 3746 margai žemės (668 – dirbamos, 2865 – miško).
  • 1909 m.: 2506 margai žemės (1670 – dirbamos); laikyti 99 arkliai, 124 stambūs ir 494 smulkūs gyvuliai (majoratinio dvaro valdytoju įvardintas Fiodoras Bergas, Gustavo sūnus).

Atsikūrus Lietuvos valstybei, Buktos ūkį nuomavo vokietis Augaitis. 1921 m. pradėta dvarą parceliuoti. Valstybė sau pasiliko 197 ha ir spirito varyklą, dar 36 ha atiteko urėdijai, o 3 ha- mokyklos sklypui. Po 1922 m. reformos naujakurims buvo skirta 120 ha žemės. Jų sklypai buvo maždaug po 4 ha dydžio. Dvarui priklausiusiose žemėse kūrėsi Ąžuolyno kaimas.

Dvaro centrą nuo 1921 m. birželio valdė tautininkų partijos narys Augustinas Bartninkaitis, kuris jį išsinuomavo 15 metų. Teigiama, kad tuo pačiu metu jis valdė ūkius ir kitur (prie Kybartų, Plungės), todėl nelabai turėjo laiko domėtis Buktos dvaru, nors jame ir buvo gimęs. 1919 m. jis buvo aktyvus agitatorius, kvietęs savanorius eiti į Lietuvos kariuomenę, pats negailėjo pinigų ir ginklų, dovanojo žirgus.

Dvarui nepriklausanti spirito gamykla produkciją teikdavo Kauno „Stumbrui”. 1927 m. gegužės 26 d. čia įvyko Suvalkijos ūkininkų suvažiavimas, kuriame lankėsi ir prezidentas Antanas Smetona. Vizito epizodai užfiksuoti ir išlikuosiuose filmo „Antanas Smetona Sūduvoje 1927“ kadruose. Apie tai savaitraštis „Šaltinis” rašė:

Pakviesta Resp. Prezidentas A. Smetona ir žemės ūkio ministeris p. J. Aleksa. Suvažiavo apie 3-4 tūkstančiai įvairių luomų žmonių. R. Prezidentas su savo palydovais iš aukštų karininkų ir valdininkų, sustojęs Liudvinave, dalyvavo pamaldose bažnyčioje. Po pamaldų nuvyko į Buchtos dvarą. Antrą valandą atsilankė į sakytąjį suvažiavimą, kurį atidarė ūkininkas Steponavičius. Pakalbėjęs pusę valandos, R. Prezidentas išvažiavo į Marijampolę. (…) Suvažiavimui rengti komisijos paskirtas Balsupių Bielskus. (…) Suvažiavimą sveikino p. Noreika („Lietuvio” redaktorius), d-ras P. Karvelis, d-ras F. Mikšys. (…) Ūkio ministeris p. J. Aleksa padarė pranešimą, kas daroma Vyriausybėje žemės ūkio srityje”.

Suvažiavimą aprašė ir to meto laikraštis „Lietuvis“:

Suvažiavimas prasidėjo užkandžiu, dalyvaujant jo Ekscelencijai Ponui Prezidentui. Po užkandžio 2 val. p. p. renginio komiteto pirmininkas p. Steponavičius atidarė posėdį. (…) Po kalbos p. Respblikos prezidentas (…) vyksta į Marijampolę. Po pietų 7 val. vakare, ūkininkai labai gražiai nusiteikę išlydi aukštuosius Kauno svečius”.

1934 m. dvare įsteigta dviejų komplektų mokykla. Joje ne kartą lankėsi Respublikos prezidentas, švietimo ministrai. Čia praktiką atlikdavo moksleiviai, studijavę „žemės mokslus” Dotnuvoje ir Kvietiškyje. 1936 m. buvo leista A. Bartninkaičiui išpirkti dvarą, aprėpusį 217 ha. 1940 m. A. Bartninkaitis spėjo pasitraukti į Žemaitiją, iš kurios, užėjus vokiečiams vėl grįžo į Buktą. Jis 1944 m. galutinai išvyko į Vakarus.

1947 m. Vytauto rinktinės partizanai, vadovaujami V. Gavėno-Vampyro, užėmė Buktos sovchozo centrą Buktos dvare, sunaikino sovchozo ir girininkijos dokumentus, o vėliau atvykusiems enkavedistams, stribams ir pasieniečiams surengė pasalą. Per susišaudymą nukovė apie 20 kareivių ir stribų (MGB duomeninmis – 9), žuvo 2 partizanai.[2]

Sovietmečiu kai kurie dvaro pastatai buvo priskirti Buktos paukštynui. Rūmuose buvo įsikūrusi administracija. Tuo metu pastatas buvo pertvarkytas: susiaurintas pagrindinis paradinis įėjimas, įrengta posėdžių ir kino salė, pertvertos kelios erdvės. Rūsiuose pastatė šildymo krosnis.

Architektūra

Dvaro sodybos vertingosios savybės: plano struktūra, tūrinė erdvinė kompozicija, buvusių komplekso statinių liekanos ar jų vietos – kluono vieta, liekanos, žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas, takai, keliai ar jų dalys, želdynai ir želdiniai – liepų eilė, alėjų fragmentai, lapuočių medžių juosta pietinėje sodybos dalyje. Parke dominuoja paprastieji klevai, ąžuolai, liepos. Parkas tvarkomas.[3]

Šaltiniai

  1. "Buktos kaime pasigesta šimtamečio kluono." delfi.lt. 2006-02-17. Nuoroda tikrinta 2017-03-05.
  2. "Partizanų karo kronika." spauda.lt. 1998-02-07. Nuoroda tikrinta 2017-03-05.
  3. https://www.facebook.com/media/set/?set=a.541021706009803.1073741834.501395926639048&type=3

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: