Burbulinė kamera

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pirmieji pėdsakai užfiksuoti burbulinės kameros vandenilyje.

Burbulinė kamera - prietaisas, kuris, kaip ir Vilsono kamera, parodo dalelių pėdsakus. Šis prietaisas buvo išrastas 1952 metais, o jo išradėjas Donaldas A. Glaseris 1960 metais už tai gavo Nobelio premiją.

Konstrukcija ir veikimas

Prietaise yra perkaitintas skystis (paprastai vandenilis arba helis). Skysčio temperatūra aukštesnė už virimo tašką, tačiau skystis neverda, nes yra suslėgtas. Staiga sumažinus slėgį, patekusios į kamerą branduolio dalelės jonizuoja skysčio atomus. Kai tik taip atsitinka, išsiskyrusi energija priverčia skystį virti ir formuojasi burbuliukų pėdsakai. Pėdsakai burbulinėje kameroje paprastai iškreipiami magnetinio lauko, kuris naudojamas dalelėms nukreipti (kad būtų lengviau jas identifikuoti).


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: