Burgundijos regionas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Burgundijos regionas
pranc. Bourgogne
Bourgogne flag.svg Blason fr Bourgogne.svg
Bourgogne map.png
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Prancūzija
Centras: Dižonas
Departamentų skaičius: 4
Gyventojų: 1 631 000 (2008 m.)
Plotas: 3158231,582 km²
3,158,200 ha
12,193.81 mi²
km²
Tankumas (2008): 5252 žm./km²
0.52 žm./ha
134.68 žm./mi²
žm./km²
Tinklalapis: [cr-bourgogne.fr]
Commons-logo.svg Vikiteka: Burgundijos regionasVikiteka

Burgundija (pranc. Bourgogne) – administracinis regionas Prancūzijos vidurio rytuose. Plotas 31,6 tūkst. km²; 1,61 mln. gyventojų (1999). Sostinė – Dižonas. Jį sudaro keturi administraciniai departamentai: Kot d'Oras, Njevras, Sona ir Luara ir Jonas. Jis dalinai sutampa su to paties pavadinimo istorine Prancūzijos provincija, egzistavusia XVXVIII a.

Regionas ypač garsėja savo vynais.

Didžiausi miestai

Istorija

Prancūzijos istorinė provincija:
Bourgogne
Šalis Burgundija
Vėliava Bourgogne flag.svg
Tautos:
Kalba prancūzų (burgundų d.)
Laikotarpis 880-1477 m.
Istorinės valstybės Burgundijos k.
Didžiausi miestai Dižonas
Duchy of Burgundy.png
Pagrindinis straipsnis – Burgundijos kunigaikštystė.

Prancūzijos Burgundija apima tik šiaurės vakarinę didesnio Burgundijos regiono dalį. Ankstyvaisiais viduramžiais čia egzistavo Burgundų karalystė, vėliau regioną valdė Frankų Orleano karalystė, Frankų imperija. 843 m. ją padalinus, šiaurės vakarinė istorinės Burgundijos dalis atiteko Vakarų Frankų karalystei, kur 880 m. susiformavo Burgundijos kunigaikštystė. Besigiminiuodami su Prancūzijos karaliais (iš pradžių Kapetingais, vėliau Valua), Burgundijos kunigaikščiai vis labiau stiprėjo, XIVXV a. sukurdami dinastinę Burgundijos imperiją, kuriai priklausė taip pat ir Nyderlandai, Belgija, Lotaringija, Franš Komtė. Tuo metu burgundiškoji mada tapo populiari visoje Europoje, ir pralenkė savo puošnumu ir rafinuotumu net Prancūzijos karaliaus dvaro madas.

Auganti Burgundijos galia kėlė įtampą su Prancūzijos karalyste, kuri baigėsi 1477 m. Nansi mūšiu. Kunigaikštystė buvo sutriuškinta, prarado nepriklausomybę ir įjungta į Prancūzijos karalystę provincijos teisėmis. Ši provincija egzistavo iki 1790 m., kuomet galutinai panaikinta ir išskaidyta į departamentus.



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.