Burkina Fasas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Burkina Faso
Burkina Faso vėliava Burkina Faso herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Burkina Fasas žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų
Sostinė Uagadugu
Didžiausias miestas Uagadugu
Valstybės vadovai Blezas Kompaorė
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
274 200 km² (72)
0,15 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
16 687 586 (61)
60.86 žm./km² (116)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
17,87 mlrd. $ (116)
1300 $ (167)
Valiuta CFA frankas (XOF)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+0
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Prancūzijos
1960 m. rugpjūčio 5 d.
Valstybinis himnas Burkina Faso himnas
ISO kodas BF
ISO3 kodas BFA
ISO skaitmeninis kodas 854
FIPS kodas UV
GeoName kodas 2361809
Interneto kodas .bf
Šalies tel. kodas 226
Commons-logo.svg Vikiteka: Burkina FasasVikiteka

Burkina Fasas – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Maliu vakaruose ir šiaurėje, Nigeriu rytuose, Beninu pietryčiuose, Togu ir Gana pietuose, Dramblio Kaulo Krantu pietvakariuose. Neturi priėjimo prie jūros.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso istorija

Ankstyvoji istorija

XI a. pradžioje į šios šalies teritoriją iš dabartinės Ganos šiaurės vakarų atėjo mosių gentys. Mosiai pajungė vietines nenesių, grusių ir busa gentis. Dogonų gentis pasitraukė į šiaurę.

Nuo XVI a. Burkina Faso teritorijoje buvo Uagadugu, Jatengos, Tenkodogo ir Fadan-Gurmai valstybės. Nuo XIV iki XVI a. Jatenga užkariavo dalį kaimyninių Malio ir Songajaus teritorijų.

Kolonijinis laikotarpis

XIX a. pabaigoje šalį ėmė kolonizuoti Prancūzija. 1895 m. buvo sumušta Jatengos armija, 1897 m. Fadan-Gurmai pripažino Prancūzijos protektoratą. Nuo 1904 m. iki 1919 m. Aukštutinė Volta įėjo į Prancūzijos kolonijos Aukštutinio Senegalo-Nigerio sudėtį, vėliau išskirta į atskirą koloniją.

1934 m. pastatytas geležinkelis iki Abidžano. 1947 m. atkurta Aukštutinės Voltos kolonija. Ėmė stiprėti "Afrikos demokratinis susivienijimas", kuriam vadovavo Kulibalis, vėliau - Morisas Jameogo. Nuo 1947 m. iki 1958 m. Aukštutinė Volta buvo Prancūzijos užjūrio teritorija, vėliau gavo autonominės respublikos statusą Prancūzijos Sandraugoje. 1959 m. gruodžio mėnesį respublikos prezidentu tapo Jameogo, kuris pirmiausia uždraudė visas partijas, išskyrus savo.

Nepriklausomybė

1960 m. šalis paskelbė nepriklausomybę. Iki 1984 m. ji vadinosi Aukštutinė Volta.

1983 m. prezidentas Tomas Sankara pradėjo vykdyti didžiules reformas: pradėta didžiuliais mastais skiepyti vaikus nuo tymų, meningito ir geltonojo drugio, kiekviename kaime pastatyta po medicininį dispancerį, per metus įrengta apie 350 mokyklų ir kita. UNICEF šitai pavadino Afrikos dešimtmečio įvykiu. Dėl reformų teko gerokai apkarpyti valstybės biurokratinio aparato biudžetą, tad charizmatiškasis lyderis užsitraukė vyriausybės nemalonę. 1987 metais jis žuvo per pasikėsinimą, o kitas šalies vadovas - Blaise Compaore - atsižadėjo reformų. Vis dėlto šių reformų pasiekti rezultatai aiškiai išskiria Burkina Fasą nuo kitų Vakarų Afrikos valstybių.[2]

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso regionai

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso geografija

Burkina Fasą užima trys sritys - Sahelis šiaurėje, vidurio savana ir kalvos pietvakariuose.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso ekonomika

Burkina Fasas yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Dauguma gyventojų dirba žemės ūkyje. Mažiau nei 10 % šalies žemių yra dirbamos be drėkinimo sistemų. Pagrindinis žemės ūkio pelno produktas yra medvilnė. Kiti žemės ūkio produktai yra riešutai, sezamai, sorgai, soros, kukurūzai, ryžiai. Auginami galvijai, avys, ožkos.

Šalies pramonė gamina tik medvilnės pluoštą, maisto produktus, plataus vartojimo prekes. Burkina Fasas turi mažą kasybos pramonę. Kasamas manganas, fosfatai. Kiti maži mineraliniai ištekliai nėra ištyrinėti. Šalis turi gan gerą susisiekimo sistemą.

Burkina Faso importas dažniausiai būna didesnis už eksportą. Šalis remiasi kitų šalių pagalba. Importuojami maisto produktai, kuras. Eksportuojama medvilnė, gyvuliai, auksas. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Kinija, Prancūzija, Dramblio Kaulo Krantas, Singapūras. Daug vyrų migruoja į Dramblio Kaulo Krantą, bei Ganą sezoniniam darbui.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso demografija

Jungtinių Tautų aikštė šalies sostinėje Uagadugu

Didžioji dalis Burkina Faso gyventojų gyvena pietinėje ir centrinėje šalies dalyje. Šimtai tūkstančių žmonių iš Burkina Faso emigruoja į Dramblio Kaulo Krantą ir Ganą, didelė dalis jų sezoniniam žemės ūkio darbui.

Burkina Fase gyvena daug skirtingų Afrikos tautų. Didžiausia iš jų yra mosiai, kurie sudaro daugiau nei 40 % šalies populiacijos.[3] Mosiai teigia, kad yra kilę iš karių, kurie į dabartinę Burkina Faso teritoriją imigravo iš Ganos ir įkūrė imperiją, kuri gyvavo ilgiau nei 800 metų. Daugelis mosių užsiiminėja žemės ūkiu ir jie iki šiol turi savo karalių.

Pasak 2003 m. apskaičiavimų, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas yra tik 21,8 % (vyrų - 29,4 %, moterų - 15,2 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 52,95 metų (vyrų - 51,04 m., moterų - 54,91 m.).[3] Gyventojų amžiaus struktūra:[3]

  • 0-14 metų: 46,2 %
  • 15-64 metų: 51,3 %
  • 65 metų ir vyresni: 2,5 % (2009 m. apsk.)

Amžiaus mediana šalyje yra tik 16,8 metų. Tai yra vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje.[4]

AIDS paplitimas tarp suaugusiųjų Burkina Fase yra 1,6 % - neišsiskiriantis iš kitų Afrikos valstybių. 2007 metais nuo AIDS mirė maždaug 9 200 žmonių.[3]

Mečetė Bobo Diulase, kurią kartu dirbdami pastatė įvairių tikėjimų žmonės. Tai rodo, kad Burkina Faso gyventojai priima ir toleruoja kitas religijas.
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1985 m. ir 2012 m.
1985 m. 1991 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m.sur.
7 964 500 9 190 800 10 212 409 10 373 341 10 816 200 11 078 100 11 346 900 11 622 800
2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2010 m. 2012 m. -
11 906 100 12 197 000 12 495 600 13 044 746 13 117 100 15 730 977 16 687 586 -

Religija

Tikslių duomenų apie pasiskirstymą pagal religijas nėra. Pasak paskutinio (1996 m.) surašymo, 60 % gyventojų praktikuoja islamą. Didžioji dalis šalies musulmonų yra sunitai, bet yra ir nemažai šiitų. Taip pat, pasak valdžios apskaičiavimų, 24 % populiacijos praktikuoja vietines tradicines religijas, 17 % yra Romos katalikai ir 3 % yra įvairių pakraipų protestantai.[5] Anot CŽV faktų knygos, musulmonai sudaro 50 % populiacijos, vietinių religijų atstovai - 40 %, o krikščionys - 10 %.[3] Musulmonai yra susikoncentravę šalies pakraščiuose, o daugelis krikščionių gyvena centrinėje šalies dalyje. Vietinės religijos labiau paplitusios kaimuose.[5]

Populiari Burkina Faso patarlė teigia, kad „50 % yra musulmonai, 50 % yra krikščionys ir 100 % yra animistai“. Tai rodo, kad net musulmonai ir krikščionys Burkina Fase vertina ir dažniausiai bent truputį praktikuoja senuosius animistinius ritualus. Ateistų šalyje praktiškai nėra.[5]

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso kultūra

Kita informacija

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: