Burkina Fasas
| |||||
| Burkina Fasas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | prancūzų | ||||
| Sostinė | Uagadugu | ||||
| Didžiausias miestas | Uagadugu | ||||
| Valstybės vadovai | Blezas Kompaorė | ||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
274 200 km² (72) 0,15 % | ||||
| Gyventojų - 2012 m. [1] - Tankis |
16 687 586 (61) 60.86 žm./km² (116) | ||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 17,87 mlrd. $ (116) 1300 $ (167) | ||||
| Valiuta | CFA frankas (XOF) | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC+0 nenaudojamas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
nuo Prancūzijos 1960 m. rugpjūčio 5 d. | ||||
| Valstybinis himnas | Burkina Faso himnas | ||||
| ISO kodas | BF | ||||
| ISO3 kodas | BFA | ||||
| ISO skaitmeninis kodas | 854 | ||||
| FIPS kodas | UV | ||||
| GeoName kodas | 2361809 | ||||
| Interneto kodas | .bf | ||||
| Šalies tel. kodas | 226 | ||||
 Vikiteka: |
Burkina FasasVikiteka | ||||
Burkina Fasas – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Maliu vakaruose ir šiaurėje, Nigeriu rytuose, Beninu pietryčiuose, Togu ir Gana pietuose, Dramblio Kaulo Krantu pietvakariuose. Neturi priėjimo prie jūros.
Istorija
Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso istorija
Ankstyvoji istorija
XI a. pradžioje į šios šalies teritoriją iš dabartinės Ganos šiaurės vakarų atėjo mosių gentys. Mosiai pajungė vietines nenesių, grusių ir busa gentis. Dogonų gentis pasitraukė į šiaurę.
Nuo XVI a. Burkina Faso teritorijoje buvo Uagadugu, Jatengos, Tenkodogo ir Fadan-Gurmai valstybės. Nuo XIV iki XVI a. Jatenga užkariavo dalį kaimyninių Malio ir Songajaus teritorijų.
Kolonijinis laikotarpis
XIX a. pabaigoje šalį ėmė kolonizuoti Prancūzija. 1895 m. buvo sumušta Jatengos armija, 1897 m. Fadan-Gurmai pripažino Prancūzijos protektoratą. Nuo 1904 m. iki 1919 m. Aukštutinė Volta įėjo į Prancūzijos kolonijos Aukštutinio Senegalo-Nigerio sudėtį, vėliau išskirta į atskirą koloniją.
1934 m. pastatytas geležinkelis iki Abidžano. 1947 m. atkurta Aukštutinės Voltos kolonija. Ėmė stiprėti "Afrikos demokratinis susivienijimas", kuriam vadovavo Kulibalis, vėliau - Morisas Jameogo. Nuo 1947 m. iki 1958 m. Aukštutinė Volta buvo Prancūzijos užjūrio teritorija, vėliau gavo autonominės respublikos statusą Prancūzijos Sandraugoje. 1959 m. gruodžio mėnesį respublikos prezidentu tapo Jameogo, kuris pirmiausia uždraudė visas partijas, išskyrus savo.
Nepriklausomybė
1960 m. šalis paskelbė nepriklausomybę. Iki 1984 m. ji vadinosi Aukštutinė Volta.
1983 m. prezidentas Tomas Sankara pradėjo vykdyti didžiules reformas: pradėta didžiuliais mastais skiepyti vaikus nuo tymų, meningito ir geltonojo drugio, kiekviename kaime pastatyta po medicininį dispancerį, per metus įrengta apie 350 mokyklų ir kita. UNICEF šitai pavadino Afrikos dešimtmečio įvykiu. Dėl reformų teko gerokai apkarpyti valstybės biurokratinio aparato biudžetą, tad charizmatiškasis lyderis užsitraukė vyriausybės nemalonę. 1987 metais jis žuvo per pasikėsinimą, o kitas šalies vadovas - Blaise Compaore - atsižadėjo reformų. Vis dėlto šių reformų pasiekti rezultatai aiškiai išskiria Burkina Fasą nuo kitų Vakarų Afrikos valstybių.[2]
Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso politinė sistema
Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso regionai
Geografija
Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso geografija
Burkina Fasą užima trys sritys - Sahelis šiaurėje, vidurio savana ir kalvos pietvakariuose.
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso ekonomika
Burkina Fasas yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Dauguma gyventojų dirba žemės ūkyje. Mažiau nei 10 % šalies žemių yra dirbamos be drėkinimo sistemų. Pagrindinis žemės ūkio pelno produktas yra medvilnė. Kiti žemės ūkio produktai yra riešutai, sezamai, sorgai, soros, kukurūzai, ryžiai. Auginami galvijai, avys, ožkos.
Šalies pramonė gamina tik medvilnės pluoštą, maisto produktus, plataus vartojimo prekes. Burkina Fasas turi mažą kasybos pramonę. Kasamas manganas, fosfatai. Kiti maži mineraliniai ištekliai nėra ištyrinėti. Šalis turi gan gerą susisiekimo sistemą.
Burkina Faso importas dažniausiai būna didesnis už eksportą. Šalis remiasi kitų šalių pagalba. Importuojami maisto produktai, kuras. Eksportuojama medvilnė, gyvuliai, auksas. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Kinija, Prancūzija, Dramblio Kaulo Krantas, Singapūras. Daug vyrų migruoja į Dramblio Kaulo Krantą, bei Ganą sezoniniam darbui.
Demografija
Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso demografija
Didžioji dalis Burkina Faso gyventojų gyvena pietinėje ir centrinėje šalies dalyje. Šimtai tūkstančių žmonių iš Burkina Faso emigruoja į Dramblio Kaulo Krantą ir Ganą, didelė dalis jų sezoniniam žemės ūkio darbui.
Burkina Fase gyvena daug skirtingų Afrikos tautų. Didžiausia iš jų yra mosiai, kurie sudaro daugiau nei 40 % šalies populiacijos.[3] Mosiai teigia, kad yra kilę iš karių, kurie į dabartinę Burkina Faso teritoriją imigravo iš Ganos ir įkūrė imperiją, kuri gyvavo ilgiau nei 800 metų. Daugelis mosių užsiiminėja žemės ūkiu ir jie iki šiol turi savo karalių.
Pasak 2003 m. apskaičiavimų, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas yra tik 21,8 % (vyrų - 29,4 %, moterų - 15,2 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 52,95 metų (vyrų - 51,04 m., moterų - 54,91 m.).[3] Gyventojų amžiaus struktūra:[3]
- 0-14 metų: 46,2 %
- 15-64 metų: 51,3 %
- 65 metų ir vyresni: 2,5 % (2009 m. apsk.)
Amžiaus mediana šalyje yra tik 16,8 metų. Tai yra vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje.[4]
AIDS paplitimas tarp suaugusiųjų Burkina Fase yra 1,6 % - neišsiskiriantis iš kitų Afrikos valstybių. 2007 metais nuo AIDS mirė maždaug 9 200 žmonių.[3]
 | |||||||||
| 1985 m. | 1991 m. | 1996 m. | 1997 m. | 1998 m. | 1999 m. | 2000 m. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 7 964 500 | 9 190 800 | 10 212 409 | 10 373 341 | 10 816 200 | 11 078 100 | 11 346 900 | 11 622 800 | ||
| 2002 m. | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2010 m. | 2012 m. | - | ||
| 11 906 100 | 12 197 000 | 12 495 600 | 13 044 746 | 13 117 100 | 15 730 977 | 16 687 586 | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Religija
Tikslių duomenų apie pasiskirstymą pagal religijas nėra. Pasak paskutinio (1996 m.) surašymo, 60 % gyventojų praktikuoja islamą. Didžioji dalis šalies musulmonų yra sunitai, bet yra ir nemažai šiitų. Taip pat, pasak valdžios apskaičiavimų, 24 % populiacijos praktikuoja vietines tradicines religijas, 17 % yra Romos katalikai ir 3 % yra įvairių pakraipų protestantai.[5] Anot CŽV faktų knygos, musulmonai sudaro 50 % populiacijos, vietinių religijų atstovai - 40 %, o krikščionys - 10 %.[3] Musulmonai yra susikoncentravę šalies pakraščiuose, o daugelis krikščionių gyvena centrinėje šalies dalyje. Vietinės religijos labiau paplitusios kaimuose.[5]
Populiari Burkina Faso patarlė teigia, kad „50 % yra musulmonai, 50 % yra krikščionys ir 100 % yra animistai“. Tai rodo, kad net musulmonai ir krikščionys Burkina Fase vertina ir dažniausiai bent truputį praktikuoja senuosius animistinius ritualus. Ateistų šalyje praktiškai nėra.[5]
Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Burkina Faso kultūra
Kita informacija
- Burkina Faso ryšiai
- Burkina Faso transportas
- Burkina Faso karinės pajėgos
- Burkina Faso tarptautiniai santykiai
- Burkina Faso šventės
Šaltiniai
- ↑ World Gazetteer.
- ↑ Dainius Kideris, Atgal į Afriką. Vilnius: Tyto Alba, 2008, p. 63-65.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 (angliškai) CIA pasaulio faktų knyga: Burkina Fasas Citavimo klaida: Netinkama
<ref>žymė; vardas "CIA" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu - ↑ Sąrašas pagal amžiaus medianą Vikipedijoje
- ↑ 5,0 5,1 5,2 http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2007/90084.htm
| ||||||||
| ||||||