Cassini-Huygens

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Cassini-Huygens

<p align="center">
Organizacija: NASA, ESA, ASI
Šalis: Flag of the United States.svg JAV, Šablonas:EU
NSSDC ID: 1997-061A
Programa: --
Misijos tikslas: Saturno palydovas Titanas
Misijos tipas: praskriejimas, kosminio aparato nuleidimas, palydovas
Paleidimo data: 1997 m. spalio 15 d.
Paleidimo vieta: Cape Canaveral, JAV
Paleidimo įrenginys: raketa-nešėja
Titan IV-B/Centaur
Masė: 5600 kg
Misijos rezultatas: sėkminga
Ankstesnė misija: --
Velesnė misija: --

Cassini-HuygensNASA, Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Italijos kosmoso agentūros (ASI) paleista kosminė stotis tirti Saturnui, ir jo palydovams Febei, Titanui ir Enceladui. Pavadintas prancūzų astronomo J. D. Cassini ir olandų matematiko, fiziko, astronomo C. Huygens vardu.

Techniniai parametrai

Nuo Cassini atsiskyręs Huygens leidžiasi ant Titano
Cassini-Hyugens paleidimas

Cassini-Huygens masė yra apie 5600 kg. Pagrindinė dalis – orbitinis modulis, sumontuotas cilindro formos korpuse su viename gale įrengta kryptine parabolinė antena, kitame – raketiniais varikliais. Elektros energiją tiekia radioizotopiniai termoelektriniai generatoriai.

Prie orbitinio modulio šono pritvirtintas disko formos Huygens zondas Saturno palydovui Titanui tirti. Orbitiniame modulyje įrengti prietaisai tarpplanetinei terpei, Saturno žiedams, Saturno ir jo palydovų atmosferų cheminei sudėčiai ir fizikinėms savybėms, Saturno matgnetiniam laukui tyrinėti, bei nuotraukoms daryti.

Misijos tikslai ir eiga

Erdvėlaivio dalis – zondas „Huygens“ 2004 metų gruodžio 25 buvo paleistas į Saturno palydovą Titaną, ant kurio paviršiaus nusileido 2005 m. sausio 14 d. ir į Žemę atsiuntė šio palydovo paviršiaus nuotraukų ir atmosferos stebėjimo rezultatus.

Saturno palydove Encelade dar 2005 metų liepą "Cassini" užfiksavo didžiulius ledo dalelių ir garų debesis, kylančius iš po palydovo paviršiaus. Tai leidžia daryti prielaidą, jog po Encelado paviršiumi slypi skystas vandenynas.

Pagal duomenis, gautus iš Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio, mokslininkai šiuo metu tikina, kad skysto vandens ištekliai yra vos kelių dešimčių metrų gylyje, mažo (vos 500 kilometrų skersmens), bet aktyvaus, Saturno palydovo Encelado paviršiuje.

Dabartinis (2008 m. 11 mėn.) mokslininkų sumanymas - pasiųsti zondą skrieti pro šiuos debesis bei aplink patį palydovą (Enceladą), siekiant surasti papildomų gyvybės egzistavimo požymių. Vienas patikimiausių tokių požymių būtų sudėtingesnių anglies pagrindu sudarytų organinių molekulių egzistavimas. Dabartinė mokslininkų nuomonė yra ta, kad tokiame vandenyne gyvenančios gyvybės formos turėtų išskirti metaną arba jam analogiškas dujas - būtent jas turėtų sugebėti aptikti "Cassini".


Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Cassini-Huygens – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: