Centrinė Meksika
| Mezoamerikos regionas: Centras (Centro) | |
|---|---|
| |
| Šalis | Centrinė Meksika |
| Tautos | |
| Valstybingumas | Tlatilkas: XIV-V a. pr. m. e. Teotihuakanas: V a. pr. m. e.-VIII a. Toltekai: IX-XIII a. Actekai:XIII-XVI a. |
 | |
| Centroamerika, Maja, Įlanka, Oašaka, Gereras, Centras, Vakarai, Šiaurė | |
Centrinė Meksika (dar Centrinė Mezoamerika) – istorinis-kultūrinis regionas Mezoamerikoje, dabartinės Meksikos teritorijoje. Iš šio regiono kilo didžiausios ir galingiausios imperijos postklasikiniu laikotarpiu.
Regionas liečiasi su Įlanka rytuose, Gereru ir Oašaka pietuose, Vakarais vakaruose.
Geografija
Centro regionas yra uždaroje teritorijoje, beveik iš visų pusių apsuptas kalnų. Rytuose jį supa Rytų Siera Madrė, kuri skiria nuo Įlankos regiono. Vakaruose jį supa Vakarų Siera Madrė, pietuose - Pietų Siera Madrė.
Tokiu būdu susiformuoja Meksikos plokštikalnė, kurios pietinė dalis (Mesa Central) ir atitinka Centro regioną. Nors gyvenimo sąlygos čia nėra geros, Rio Grandė de Santjagas kai kurioms vietovėms suteikia drėgmės, egzistuoja daug derlingų slėnių, kurių didžiausias - Meksiko slėnis.
Meksiko slėnis buvo centro regiono svarbiausia vieta, mat čia formavosi ir kilo skirtingos kultūros. Čia buvo penki ežerai (šiuo metu nebelikę nė vieno), tapę namais daugybei tautų ir miestų.
Istorija
Ikiklasikinis laikotarpis
Pagrindinis straipsnis: Tlatilko kultūra
Seniausia Centrinės Meksikos kultūra buvo Tlatilko, kilusi Meksiko slėnyje. Ji buvo vienalaikė olmekų kultūrai. Vėliau Meksiko slėnyje suklestėjo Kuikuilko miestas.
Tuo metu Centrinė Meksika patyrė didelę kultūrinę įtaką iš olmekų.
Klasikinis laikotarpis
Pagrindinis straipsnis: Teotihuakanas
Tikriausiai dėl ugnikalnio išsiveržimo, nuo III a. pr. m. e. Kuikuilkas ištuštėjo, tačiau ėmė augti Teotihuakano miestas šiaurėje. Jis tapo svarbiu kultūriniu centru Mezoamerikoje, kurio kultūrinė įtaka buvo jaučiama labai toli.
Poklasikinis laikotarpis
Pagrindiniai straipsniai: Toltekai, Actekai
Apie VIII a. Tiahuakanas buvo sunaikintas iš šiaurės atėjusių tautų, priklausiusių uto-actekų kalbų šeimai. Spėjama, kad tai buvo toltekai. Jie sukūrė galingą imperiją, kuri kontroliavo didelę dalį Mezoamerikos, turėjo įtakos Majos regionui. Toltekų sostinė buvo Tula.
Po toltekų tikriausiai užplūdo nauja uto-actekų banga, tarp kurių buvo tepanekai, akolhuai, čalkai, hošimilkai, tlaskaliečiai ir daugybė kitų, kurie keitė vietos tautas. Jie prie ežerų Meksiko slėnyje įkūrė daug miestų-valstybių.
Tarp visų atvykėlių vieni vėliausiai Meksiko slėnyje apsigyveno mešikai (actekai), kurie, neradę vietos įsikurti ežerų pakrantėje, buvo priversti vieno ežero saloje įkurti Tenočtitlano miestą. Iš čia actekai pradėjo savo ekspansiją. Iš pradžių jie pavergė slėnio tautas, vėliau pajungė savo valdžiai visą Centrinę Meksiką (čia nepriklausomybę išsaugojo Tlaskala). Dar vėliau jie ėmė užkariaudinėti kitus regionus, sukurdami Actekų imperiją.
XVI a. Actekų imperija buvo sunaikinta ispanų.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
| ||||||