Charakteris

Charakteris – visuma asmenybės savitų individualių psichinių savybių, uždedančių antspaudą jos elgsenai ir pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma, kuri išreiškia jo santykį su kitais žmonėmis ir su pačiu savimi, savo veiksmais.

Visus charakterio bruožus sieja šios savybės:

• charakterio vientisumas (charakteryje nėra prieštaraujančių bruožų);
• pastovumas (lemia žmogaus santykių su aplinka ir pačiu savimi vienodumą);
• aktyvumas (veiklumas);
• tvirtumas (jėga, padeda siekti užsibrėžtų tikslų, ginti savo pažiūras, įveikti kliūtis).

Charakteris reiškiasi žmogaus santykių su aplinka sistemoje, apimančioje santykius:

• su kitais žmonėmis (draugiškas arba uždaras, taktiškas arba grubus, teisingas arba linkęs meluoti ir pan.);
• su darbu (atsakingas arba nesąžiningas, darbštus arba tingus);
• su pačiu savimi (kuklus arba savimyla, išdidus arba nuolankus);
• su nuosavybe (dosnus arba godus, tvarkingas arba aplaidus, taupus arba išlaidus).