Charkovo universitetas
Charkovo universitetas ukr. Харківський національний університет імені В. Н. Каразіна | |
---|---|
Įkurtas | 1804 m. |
Tipas | Valstybinis |
Vieta | Charkovas, Ukraina |
Fakultetai | 22 |
Darbuotojai | 2000 (2008 m.) |
Studentai | 12 400 (2009 m.) |
Svetainė | www.univer.kharkov.ua |
Charkovo nacionalinis Vasilio Karazino vardo universitetas (ukr. Харківський національний університет імені В. Н. Каразіна) – vienas seniausių Ukrainos universitetų Charkove. 12 400 studentų, 2000 dėstytojų, iš jų 200 profesorių, 1000 docentų.
Istorija
Įkurtas 1804 m. imperatoriaus Aleksandro iniciatyva, trečiasis tuometinėje Rusijos imperijoje po Vilniaus ir Dorpato universitetų. Pagrindinis steigėjas – ukrainiečių švietėjas Vasilis Karazinas. 1936–1999 m. Charkovo valstybinis Maksimo Gorkio universitetas,[1] Trims universiteto mokslininkams suteikta Nobelio premija:
- Ilja Mečnikovas, 1908 m., mikrobiologas
- Levas Landau, 1962 m., fizikas
- Simonas Kuznecas, 1971 m., ekonomistas
Struktūra
- Biologijos fakultetas
- Chemijos fakultetas
- Ekologijos fakultetas
- Ekonomikos fakultetas
- Filologijos fakultetas
- Fizikos fakultetas
- Fizikos ir technikos fakultetas
- Bendrosios medicinos fakultetas
- Geologijos ir geografijos fakultetas
- Istorijos fakultetas
- Mechanikos ir matematikos fakultetas
- Psichologijos fakultetas
- Radiofizikos fakultetas
- Sociologijos fakultetas
- Tarptautinės ekonomikos fakultetas
- Teisės fakultetas
- Turizmo pramonės fakultetas
- Užsienio kalbų fakultetas
- Dėstytojų kvalifikacijos kėlimo fakultetas
- Tarptautinis švietimo centras
- 11 mokslinio tyrimo centrų
- Charkovo universiteto centrinė mokslinė biblioteka, viena seniausių ir didžiausių Ukrainoje, įkurta 1804 m.
- Botanikos sodas, įkurtas 1804 m.
- Gamtos istorijos muziejus, įkurtas 1807 m.
- Astronomijos observatorija, įkurta 1808 m.
- Radiofizikos observatorija
- Lazerinės biologijos institutas
- Lazerinės medicinos institutas
- Du universitetiniai licėjai
Žmonės
- Charkovo universitete dėstė
- Janis Endzelynas, latvių kalbininkas, 1908-1920 m.
- Universitete studijavo
- Liudvikas Abramovičius, lenkų žurnalistas, Lietuvos kultūros istorikas
- Sergejus Andrejevskis, rusų teisininkas, poetas, literatūros kritikas
- Michailas Gurevičius, inžinierius aviakonstruktoriu
- Piotras Jefimenko, ukrainiečių archeologas
- Josepis Julius Mikola, suomių kalbininkas
Lietuviai
1894 m. Charkovo universitete įkurta Lietuvių studentų draugija.
- Charkovo universitete dėstė
- Ignas Danilevičius, teisininkas, teisės istorikas, 1824–1835 m., nuo 1825 m. profesorius
- Antanas Šaginis, lietuvių astronomas ir geodezininkas, nuo 1834 m., nuo 1835 m. profesorius.
- Jonas Osvaldas Meilus, Lietuvos radiofizikas
- Universitete studijavo
- Domininkas Bukantas, Lietuvos gydytojas, antropologas
- Romanas Chodakauskas, Lietuvos karinis veikėjas, teismo pulkininkas
- Julius Čaplikas, valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas
- Domas Grabys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas
- Pranas Gudavičius, Rusijos Valstybės Dūmos atstovas
- Jonas Juška, 1840–1844 m., lietuvių kalbininkas, tautosakininkas
- Ferdinandas Kaunackis, gydytojas, 1918–1920 m. Sedos apskrities viršininkas
- Mykolas Kaveckis, geologas, mineralogas
- Silvestras Leonas, teisininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas
- Alfonsas Moravskis, ekonomistas, kraštotyrininkas, vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjų
- Eduardas Volteris, bibliografas, archeologas, slavų, baltų kalbų tyrinėtojas
Šaltiniai
- ↑ Charkovo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 28 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Koordinatės:
|