Chodkevičiai
| Chodkevičiai | |
|---|---|
 | |
| Kilmė | Nežinoma, rusėnų kilmės |
| Pradininkas | Chodka Jurgaitis |
| Titulas | Grafas |
| Laikotarpis | XIV-XVI/XX a. |
| Šalys | LDK |
| Dvarai | Bychovas, Muišė, Šklovas, Berestavica, Supraslis |
| Atšakos | Bychovo, Berestavicos, Supraslio šakos |
.jpg)
Chodkevičiai (Kadkevičiai, Katkevičiai, Katkai; brus. Род Хадкевічаў, lenk. Chodkiewiczowie, rus. Ходкевичи) – Kosciešos, vėliau – Grifo su kalaviju herbo rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė, nuo XVI a. amžiaus vidurio – viena turtingiausių ir įtakingiausių didikų giminių, konkuravusi su Radvilomis. Nuo 1555 m. grafai. Didikais giminės atstovai tapo apsukrumu ir ištikimai tarnaudami didiesiems kunigaikščiams, Lenkijos karaliams, taip pat aktyviai gynė rusėnų bajorų luomo interesus. Pasižymėjo kaip karo vadai, diplomatai ir administratoriai. Pagrindinės valdos buvo dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
Istorija
Giminė ir vardas kilo iš gudų bajoro Chodkos (kitaip šaltiniuose Chodka Jurgaitis, Chodoras, arba Fiodoras), buvusio Vytauto aplinkoje. Po Chodkos giminė taip ir vadinama.
Nuo 1545 m. Chodkevičiai pakeitė Kęsgailų giminės atstovus Žemaičių seniūno poste – 1545 m. seniūnu tapo Jeronimas Chodkevičius, vedęs Šemetaitę, nuo 1564 m. seniūnu buvo jo sūnus Jonas. Šio vaikaičiai pradėjo tris giminės šakas:
Chodkevičiai tapo reformatais, dalyvavo karuose su Rusija dėl Livonijos, ypač Bychovo šaka. Grigalius ir Jurgis rėmė Radvilų antiunijinę, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės savarankiškumo nuo Lenkijos stiprinimo politiką. Turtingiausioji, Bychovo šaka priešinosi ne pačiai unijai, o Lenkijos ponų mėginimui ją sudaryti taip, kad LDK būtų prijungta prie karalystės. Tokia politika buvo artimesnė valdovo Žygimanto Augusto pozicijai, todėl jis Gardine 1568 m. patvirtino Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V Chodkevičiams duotus Bychovo, Muišės (Bresto sritis) ir Šklovo (Mogiliavo sritis) grafų titulus. Nuo XVI a. antrosios pusės jiems suteiktas herbas Grifas su Kalaviju. Jeronimo sūnus Jonas Chodkevičius iškilo į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ponų vadovus. Jo ir jo sūnaus, karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus – karjera buvo didžiausias giminės galios laikotarpis. Šio sūnaus Aleksandro mirtimi 1620 m. Bychovo šaka baigėsi.
1578 m. baigėsi ir Berastavicos šakos vyriškoji linija. Dukterų kraičio valdas paveldėjo Pacai, Sapiegos, Sanguškos. Iki šių laikų išliko tik Supraslio šaka.[1]
Chodkevičių genealogija
- Giminės pradininkai
- Jonas Chodkevičius (1420–1485 m.), Chodkos sūnus, Kijevo vaivada.
- Aleksandras Chodkevičius (1475–1549 m.), Jono sūnus, XVI a. pirmosios pusės valstybės veikėjas, Naugarduko vaivada.
- Aleksandro Chodkevičiaus palikuonys
Bychovo šaka:
- Jeronimas Chodkevičius (1500–1561 m.), Aleksandro sūnus, Vilniaus kaštelionas, Žemaičių seniūnas
- Jonas Chodkevičius (1537–1579 m.), Jeronimo sūnus, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis maršalka, Livonijos valdytojas, Lietuvos delegacijos Liublino seime vadovas
- Jeronimas Chodkevičius (1559–1576 m.), Jono sūnus
- Aleksandras Chodkevičius (1560–1626 m.), Jono sūnus, Trakų vaivada
- Jonas Karolis Chodkevičius (1561–1621 m.), Jono sūnus, karvedys, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis etmonas, Kircholmo mūšio laimėtojas
- Jeronimas Krizostomas Chodkevičius (~1598–1613 m.), Jono Karolio sūnus
- Jonas Kazimieras Chodkevičius (1602-1602), Jono Karolio sūnus
- Jonas Chodkevičius (1537–1579 m.), Jeronimo sūnus, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis maršalka, Livonijos valdytojas, Lietuvos delegacijos Liublino seime vadovas
Berastavicos šaka:
- Grigalius Chodkevičius (1505–1572 m.), Aleksandro sūnus, Vilniaus kaštelionas, Lietuvos didysis etmonas
- Andrius Chodkevičius (1549–1575 m.), Grigaliaus sūnus, LDK pastalis
- Aleksandras Chodkevičius (1550–1578 m.), Grigaliaus sūnus, Gardino ir Mogiliovo seniūnas
Supraslio šaka:
- Jurgis Chodkevičius (1515–1569 m.), Aleksandro sūnus, Trakų kaštelionas
- Konstantinas Chodkevičius (~1555–1571), Jurgio sūnus
- Jurgis Chodkevičius (1570–1595 m.), Jurgio sūnus, LDK raikytojas, Žemaičių seniūnas, Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalka
- Mikalojus Chodkevičius (XVI a. pab.), Jurgio sūnus
- Jeronimas Chodkevičius (1560–1617 m.), LDK arklininkas, Mstislavlio vaivada, Vilniaus kaštelionas, Bresto seniūnas
- Jonas Jeronimas Chodkevičius, Jeronimo sūnus, LDK pastalininkis.
- Kristupas Chodkevičius (m. 1652 m.), Jeronimo sūnus, LDK didysis vėliavininkas ir arklininkas, Vilniaus ir Trakų kaštelionas, Vilniaus vaivada
- Aleksandras Kristupas Chodkevičius (1615–1676 m.), Kristupo sūnus, Vilniaus kanauninkas, Vendeno vyskupas
- Jonas Kazimieras Chodkevičius (1616–1660), Kristupo sūnus, LDK didysis arklininkas, Vilniaus kaštelionas
- Jurgis Karolis Chodkevičius, Jono Kazimiero sūnus, gimė – 1637 m., mirė – 1663 (kitur – 1653) m. nuo maro Pragoje (Varšuvos priemiestyje)
- Mykolas Konstantinas Chodkevičius, Jono Kazimiero sūnus, gimė – 1641 m., mirė – 1663 (kitur – 1653) m. nuo maro Pragoje (Varšuvos priemiestyje)
- Jeronimas Karolis Chodkevičius (1618–1650 m.), Kristupo sūnus, Mozyriaus ir Bluduinės seniūnas
- Jurgis Karolis Chodkevičius (1646–1691), Jeronimo Karolio sūnus, LDK rūmininkas, pulkininkas
- Jonas Karolis Chodkevičius (1686–1712), Jurgio Karolio sūnus, Bluduinės (Baltarusija), Veliuonos, Daugėliškio ir Baisogalos seniūnas
- Kazimieras Chodkevičius (1712–XVIII a.), Jono Karolio sūnus, mirė vaikystėje
- Adomas Tadas Chodkevičius (1711–1745 m.), Jono Karolio sūnus, Bresto vaivada
- Jonas Mikalojus Ksaveras Chodkevičius (1738–1781 m.), Adomo Tado sūnus, Žemaičių kaštelionas, Žemaičių seniūnas, Veliuonos seniūnas
- Vaclovas Chodkevičius (1767–1784), Jono Mikalojaus Ksavero sūnus
- Aleksandras Pranciškus Chodkevičius (1776–1838 m.), Jono Mikalojaus Ksavero sūnus, Lenkijos karalystės generolas, senatorius, poetas, mokslininkas
- Jonas Karolis Chodkevičius (1804/1805–1855 m.), Aleksandro Pranciškaus sūnus, grafas
- Mykolas Mečislovas Chodkevičius (1807–1851 m.), Aleksandro Pranciškaus sūnus, grafas, ulonų pulko puskarininkis, palaidotas Drezdene
- Jonas Karolis Gustavas Chodkevičius (1841–1887 m.), Mykolo Mečislovo sūnus, grafas
- Vladislovas Jeronimas Adomas Chodkevičius (1845–1906 m.), Mykolo Mečislovo sūnus, grafas, bajorų garbės teismo teisėjas
- Jonas Karolis Chodkevičius (1876–1916 m.), Vladislovo Jeronimo Adomo sūnus, grafas
- Mečislovas Chodkevičius (1876–1933 m.), Vladislovo Jeronimo Adomo sūnus, grafas
- Kristupas Chodkevičius (1912–1978 m.), Mečislovo sūnus, grafas, Lenkijos kariuomenės rotmistras, Armijos Krajovos karys, Virtuti Militari ordino kavalierius, palaidotas Gdanske
- Adomas Chodkevičius (1923–1994 m.), Mečislovo sūnus, grafas
- Mečislovas Chodkevičius (XIX a.), Mykolo Mečislovo sūnus, grafaitis, mirė vaikystėje
- Boleslovas Chodkevičius (1825/1826–1897 m.), Aleksandro Pranciškaus sūnus, grafas
- Juozapas Chodkevičius (XVIII a.), Jono Mikalojaus Ksavero sūnus
- Ksaveras Chodkevičius (XVIII a.), Jono Mikalojaus Ksavero sūnus
- Jonas Mikalojus Ksaveras Chodkevičius (1738–1781 m.), Adomo Tado sūnus, Žemaičių kaštelionas, Žemaičių seniūnas, Veliuonos seniūnas
- Jonas Karolis Chodkevičius (1686–1712), Jurgio Karolio sūnus, Bluduinės (Baltarusija), Veliuonos, Daugėliškio ir Baisogalos seniūnas
- Jurgis Karolis Chodkevičius (1646–1691), Jeronimo Karolio sūnus, LDK rūmininkas, pulkininkas
Šaltiniai
- ↑ Chodkevičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. ISBN 978-5-420-01654-1.
Nuorodos
| ||||||||||||||
| ||||||