Chodykin

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Chodykin (brus. Ходыкин, rus. Ходыкин) – rusėnų-lietuvių bajorų šeima, kilusi iš Smolensko.

Turinys

Istorija

text
Dolenga herbas

Pirmi žinomi šaltiniai mini Chodykin šeimą nuo XV amžiaus vidurio. Lietuvos Metrikoje minima keletas privilegijų suteiktų Chodykin šeimai, visų pirma – Basai Chodykin [1][2]. Rusų istorikas M. M. Krom Lietuvos ir Maskvos kunigaikštysčių santykių tyrimuose apibūdina Chodykin šeimą, kaip užimančią pirmaujančias valdžios pozicijas Smolenske[3] (tuo metu LDK dalis).

1514 m. LDK prarado Smolensko kontrolę Maskvos Didžiajai Kunigaikštystei. Po šio praradimo įvyko, tais laikais didžiausias, aukštuomenės emigravimas, kadangi Vasilijus III išleido visus norinčius išvykti. Dalis Chodykin šeimos išvyko į LDK valdomą teritoriją [3]. Varsanofijus Chodykin tuo metu buvo Smolensko Ortodoksų bažnyčios galva ir atstovavo miesto gyventojams derantis su Maskvos kunigaikščiu. Jis vedė Smolensko delegaciją, perduodant miesto valdžią, siekiant išvengti sunaikinimo nuo tuo metu inovatyvios Maskviečių artilerijos. Atėjus naujienoms apie Maskvos pralaimėjimą ties Orša, Varsanofijus ir Smolensko bajorija bandė pasikviesti Lenkų-Lietuvių pajėgas, kad šios perimtų neapsaugoto miesto kontrolę. Vyskupas siuntė savo sūnėną, Olechno Chodykin sūnų, pas Lenkų karalių. Pasiuntinys sėkmingai pasiekė Lietuvius, kurie išsiuntė kariuomenę sudarytą iš aštuonių tūkstančių vyrų. Tuo tarpu Maskvai palankių bajorų dalis atskleidė išdavystę ir laiku sustiprinus miesto gynybą buvo išlaikyta miesto kontrolė. Dauguma sukilėlių buvo pakarti, o pats Varsanofijus – ištremtas į šalies gilumą.[3][4]

Po išvykimo iš Smolensko, Chodykin šeima apsistojo Trakų apylinkėse (paviete). 1528 m. kariuomenės surašyme Fiodor ir Bogdan Chodykinai karaliui pristatė po ginkluotą raitelį kiekvienas.[3][5] Vienas raitelis buvo siunčiamas bajoro turinčio 10 valstiečių tarnybų savo dvare (vienoje tarnyboje buvo 3-4 valstiečių kiemai) [5].

XVII amžiaus Trakų Žemės Teismų bylose randama keletas Chodykin šeimos atstovų bylų[6], o nuo 1704 išlikusiose Daugų parapijos bažnytinėse metrikose didelis kiekis (XVIII a. - 99) įrašų leidžia nustatyti gana tikslią gyvenamąją teritoriją[7]. XVII-XIX a. Chodykin šeima gyveno dabartinių Rokančių apylinkėse. XIX a. viduryje atsiranda Pavarčių dvaras, apgyvendintas keleto Chodykin šeimų – 5 kiemų.

Po antrojo pasaulinio karo Lietuvos bajorija prarado didžiąją žemės dalį, kuri buvo nacionalizuota paliekant ne daugiau nei 80 ha žemės[reikalingas šaltinis] šeimai. SSRS valdžios persekiojimai taikyti vadinamajai buožių klasei bei inteligentijai[reikalingas šaltinis] taip pat paveikė Chodykinus. Dalis šeimos buvo ištremta į Sibirą, dalis emigravo vengdama persekiojimo.

Šiuo metu Pavartėse Chodykin pavardės nešiotojų nebegyvena, tačiau yra jų palikuonių.

Herbas

text
Chodykin šeimos medis

Chodykin šeima priklauso Dołęga herbo nešiotojų giminei. Tai pateikta keleto XIX, XX a. istorikų.[8] Kada Chodykin priėmė šį herbą nežinoma.

Šeimos nariai

Žinomiausi istoriniai veikėjai Chodykin šeimoje – Basa Chodykin ir Varsanofij Chodykin. Jie gyveno Smolenske XV ir XVI a. atitinkamai.

Šiuo metu Chodykin šeimos atstovai gyvena Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose[9]. Tikėtina, kad dalis nežinomų atšakų gyvena Rusijos Federacijoje.

Šeimos medis

Chodykin šeimos medis prasideda Chodykinu, kuris turėjo 2 sūnus – Basa ir Chama. Yra keletas nežinomų ar nepilnai ištirtų kartų nuo 1528 iki 1704 m.[9]. Šiuo metu žinomų Chodykin palikuonių skaičius siekia 140 asmenų[9].

Toliau skaityti

Šaltiniai

  1. Lithuanian Metrica. Nr. 3: (1440–1498) / / 1440–1498 / ISBN 9986-34-027-6
  2. Lithuanian Metrica. Nr. 4: (1479–1491) / / 1479–1491 / ISBN 9986-34-127-2
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Меж Русью и Литвой – пограничные земли в системе русско-литовских отношений конца XV - первой трети XVI в / p. 235-237, 243, 245, 281, 287 / М. М. Кром / ISBN 978-5-91791-028-4
  4. Русский биографический словарь: В 25 т. / под наблюдением А. А. Половцова. / 1896—1918
  5. 5,0 5,1 Lithuanian Metrica. Kn. 523: (1528) / p. 70 / 1528 / ISBN 9986-780-78-0
  6. Lietuvos Valstybinis Istorijos Archyvas, Fondas 344 ap. 1 s.v. 97, Trakų Žemės teismo bylų registras 1661 - 1721 m.
  7. Lietuvos Valstybinis Istorijos Archyvas, Fondas 604 ap. 11 s.v. 32, Daugų RKB gimimo metrikos 1701 - 1797 m.
  8. Rodzina. Herbarz szlachty polskiej. T2 / p. 219 / Uruski Seweryn
  9. 9,0 9,1 9,2 Chodykin genealogy website

Išorinės nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: