Cimerbūdė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Cimerbudė)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cimerbūdė
Svetlas
   Coat of Arms of Svetly (Kaliningrad oblast).png   

Cimerbūdė
Svetlas
54°40′44″N 20°07′48″E / 54.6789921°N 20.13°E / 54.6789921; 20.13 (Cimerbūdė)Koordinatės:54°40′44″N 20°07′48″E / 54.6789921°N 20.13°E / 54.6789921; 20.13 (Cimerbūdė)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Sritis: Vėliava Karaliaučiaus sritis
Miesto apygarda: Vėliava Svetlo miesto apygarda
Įkūrimo data: 1640 m.
Istoriniai pavadinimai

vok. Zimmerbude
rus. Светлый

Pašto kodas: 238340
Tel. kodas: +7 40152
Tinklalapis: светлый.рф

Cimerbūdė arba Svetlas (vok. Zimmerbude, nuo 1945 m. rus. Циммербуде, nuo 1946 m. rus. Светлый) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalio pietuose, nuo 1997 m. spalio 9 d. Svetlo miesto apylinkės miestas, nuo 2008 m. Svetlo miesto apygardos centras. [1][2]

Turinys

Istorija

Sembos žemės kaimo pavadinimas vokiškos kilmės. [3] Miestelis susiformavo iš dviejų, nuo 1305 m. žinomo Peisės ir nuo 1640 m. žinomo Cimerbūdės žvejų kaimų. Peisė priklausė Sembos vyskupui, konfiskavus bažnyčios žemes, dvaras padovanotas Osvaldui fon Taubenhaimui, kuris jį valdė iki 1661 m. Dvaras 1669 m. padovanotas karaliaus Frydricho I auklėtojui Ebenhardui fon Dankelmanui. 1720 m. dvarui priklausė 16 žemės valdų, 12 valstiečių ūkių ir 12 žvejų. Nuo 1901 m. balandžio 1 d. Cimerbūdės, Neplėkių ir Peisės žmonės įsteigė parapiją, kurioje gyveno 1500 žmonių. XX a. pradžioje, iškasus jūrinį kanalą, prie jo, o taip pat ir Aistmarių krante pradėti statyti gyvenamieji namai ir poilsiavietės, o vėliau pastatyti prekybinis, žvejybos ir skystų produktų uostai. 1914 m. pastatyta mokykla. 15251701 m. Prūsijos kunigaikštystės, 17011723 m. Prūsijos karalystės, 17231818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 18181871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas. [4]

1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Zemliando rajono, vėliau Primorsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 1997 m. spalio 9 d. Svetlo apylinkės kaimas, nuo 1949 m. rugpjūčio 1 d. darbininkų gyvenvietė, nuo 1955 m. spalio 6 d. rajoninio pavaldumo miestas, nuo 1997 m. Svetlo miesto apygardos centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Prūsijos kunigaikštystė
17011723 m. Prūsijos karalystė
17231818 m. Rytų Prūsijos departamentas Prūsijos karalystė
18181939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
19391945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Zemliando rajonas TSRS
19471997 m. Svetlo apylinkė
Primorsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 1997 m. Svetlo miesto apygarda Kaliningrado sritis


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1829 m. ir 2010 m.
1829 m. 1840 m. 1858 m. 1910 m.sur.[5] 1933 m.sur.[6] 2002 m.sur. 2010 m.
388 460 634 787 921 21 700 21 380

{{#ask:Cimerbūdė |?Koordinatės |format=template |headers=show |link=all |template=Fotothek/show |userparam=|width=500|height=480|title=|nr=0049 |offset= |limit= }}


Šaltiniai

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: