Cisteinas
{{#arraymap:Cisteinas,Cys,C|,|x|Pavadinimas::x}} | |
---|---|
Pakeičiama | Pakeičiama::Taip |
Kodonai | ,|x|Kodonas::x}} |
Specifinė grupė | tiolis (merkaptogrupė){{#set:Specifinė grupė=tiolis (merkaptogrupė)}} |
Pavadinta pagal | [[Pavadinta pagal::Cistiną (cisteino dimerą kuris buvo atrastas anksčiau)]] |
Atrasta | Atrasta::1884 [1] |
Ligos | ,|x|Ligos::x}} |
{{#set:Page has default form=Aminorūgštis}}
Cisteinas | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
Cisteinas | |
CAS numeris | 52-90-4 |
PubChem | 5862 |
ChemSpider | 574 |
Cheminė formulė | C3H7NO2S |
Molinė masė | 121,16 g mol−1 |
SMILES | C([C@@H](C(=O)O)N)S |
Rūgštingumas (pKa) | |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | |
Lydymosi t° | |
Virimo t° | |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi grupė | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Cisteinas (Cys) – viena iš amino rūgščių, nedideliais kiekiais randama daugelyje baltymų. Tai dalinai pakeičiama aminorūgštis kurią žmogaus organizmas sintetina, tačiau nepakankamais kiekiais. Daug cisteino reikia avims (vilnai sintetinti). Atrastas 1884 metais, cisteinas buvo antroji sužinota aminorūgštis[1].
Cisteino merkaptogrupė (–C–SH) dažnai dalyvauja enzimo katalizuojamose reakcijose kaip nukleofilas (elektronų donoras). Dvi tokios grupės gali sudaryti sieros tiltelį (-S-S-), toje vietoje „sukabindamos“ baltymo grandines ir padėdamos sukurti tretinę ar ketvirtinę (jei tarp skirtingų peptidų) struktūrą.
Cisteinas gali kristalizuotis šešiabriauniais kristalais kurių kai kada aptinkama šlapime (cistinurija). Tai būdinga daugeliui šunų veislių.[2]. Žmogui cistinurija pasitaiko sergant reta paveldima liga, cistinoze (lizosominio cisteino transporterio mutacija).
Cisteinas kai kada naudojamas kaip maisto priedas (jam priskirtas E numeris E920), naudojamas farmacijoje (cisteino dariniai turi mėsos kvapą)[3]. Cisteino dedama į kai kurias cigaretes nors jo nauda ten nėra paaiškinga.[4]
Cisteinas daugiausia išgaunamas iš ančių plunksnų (praeityje buvo plačiai naudojami ir žmogaus plaukai). Jį galima sintetinti ir fermentacijos keliu (panaudojant mutuotą E. coli), tačiau tokia gamyba brangesnė.[5].
Alaninas | Argininas | Asparaginas | Asparto rūgštis | Cisteinas
Fenilalaninas | Glicinas | Glutaminas | Glutamo rūgštis | Histidinas | Izoleucinas | Leucinas | Lizinas | Metioninas | Prolinas | Serinas | Tirozinas | Treoninas | Triptofanas | Valinas | Selenocisteinas | Pirolizinas |
Baltymas | Polipeptidas | Genetinis kodas |
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 http://www.buzzle.com/articles/amino-acid-abbreviations.html
- ↑ The Merck veterinary manual, Diagnostic Procedures for the Private Practice Laboratory. Captured online at merckvetmanual.com. March 2012.
- ↑ Hui, Nip W. & Rogers, R. (2001), Hui, Y., ed., Meat science and applications, CRC Press, p. 74, ISBN 0-8247-0548-3.
- ↑ Martin, Terry (2009-06-25), The List of Additives in Cigarettes, about.com, <http://quitsmoking.about.com/cs/nicotineinhaler/a/cigingredients.htm>. Retrieved on 2009 m. rugsėjo 6 d..
- ↑ Questions About Food Ingredients: What is L-cysteine/cysteine/cystine?, Vegetarian Resource Group, <http://www.vrg.org/nutshell/faqingredients.htm#cystine>
|