Cullin–La–Ringo žudynės
Cullin–La–Ringo žudynės – didžiausios Australijos istorijoje aborigenų atliktos baltųjų kolonistų žudynės,[1] įvykusios Kvinslende 1861 m. spalio 17 dieną. Jų metu buvo nužudyta 19 žmonių.
Horatio Willis vadovaujama dvidešimt penkių žmonių grupė su furgonais, 10 000 avių banda ir įvairia įranga vasario mėnesį išvyko iš Brisbeno į Cullin–La–Ringo – 260 km² dydžio vietovę, norėdami joje įkurti fermą. Keliaujanti grupė savo dydžiu patraukė daugelio aplinkinių kolonistų bei vietinų gyventojų dėmesį.
Pagal John Moore, vieno iš dalyvių, pasakojimą, atvykus į vietą tarp jų pradėjo rinktis aborigenai, vaikščioti, apžiūrinėti. Kai jų susirinko apie 50, be jokio įspėjimo kolonistai buvo užpulti ir visi, įskaitant moteris bei vaikus, išžudyti nula–nulomis. Kai kurie bandė gintis pistoletais ir palapinių kartimis. Pats John Moore sugebėjo nepastebėtas pasislėpti ir išvengti mirties. Dar penki žmonės, tarp jų – vadovo sūnus Thomas Wills liko gyvi, nes įvykio metu jų nebuvo stovykloje.
Atsakydama policija, aborigenų policija bei susirinkę civiliai surado šiomis žudynėmis įtartus aborigenus ir maždaug 60 – 70 jų iššaudė.
Nuorodos
| ||||||