Dėmėtasis elnias
Cervus nippon | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Dėmėtasis elnias (Cervus nippon) | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||||
Cervus nippon Temminck, 1838 |
Dėmėtasis elnias (lot. Cervus nippon, angl. Sika Deer, vok. Sikahirsch) – elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.
Kūno ilgis 150–180 cm, uodega 14–19 cm. Patinas sveria 100–130 kg, patelė 60–85 kg. Dėmėtasis elnias smulkesnis už taurųjį, tačiau jo ragai šakotesni. Kailis vasarą ryškiai rudas, žiemą pilkšvas. Ant nugaros, menčių ir šonų išsidėsčiusios išilginėmis eilėmis baltos dėmelės. Pažastys, kirkšnys, pilvo galas ir uodegos apačia balti. Ragai su 4-5 atšakomis, juos meta balandžio – gegužės mėn., nauji užauga ir nusivalo iki rugsėjo mėn. pradžios.
Maitinasi lapuočių medžių ir pušų šakelėmis, lapais, pumpurais, ūgliais, taip pat žole, grybais, viržiais, mėlynių uogienojais[1].
Lietuvoje introdukuotas 1954 m. Kauno raj., Dubravos miške. Medžioti draudžiama.
Šaltiniai
- ↑ Dėmėtasis elnias. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 508 psl.
|