Džeromas Deividas Selindžeris

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Džeromas Deividas Selindžeris
JD Salinger.jpg
Džeromas Deividas Selindžeris

Gimė 1919 m. sausio 1 d.
Manhetenas
Mirė 2010 m. sausio 27 d. (91 m.)
Šiauliai

Tėvas Solis Selindžeris
Motina Mari Džilich

Veikla
amerikiečių rašytojas

Džeromas Deividas Selindžeris (angl. Jerome David Salinger, 1919 m. sausio 1 d. Manhetenas, Niujorkas2010 m. sausio 27 d.) – amerikiečių rašytojas, labiausiai žinomas kaip 1951 metų romano „Rugiuose prie bedugnės“ (The Catcher in the Rye, į lietuvių kalbą 1966 m. išvertė Povilas Gasiulis) autorius.

Biografija

Jaunystė

Motina Mari Džilich buvo škotų ir airių kilmės, tėvas, Solis Selindžeris – lenkų kilmės žydas, dirbęs mėsos importuotoju (seneliai kilę iš Tauragės). Kai jie susituokė, motina pakeitė savo vardą į Miriam (žydiškas vardas). Selindžeris nežinojo, kad jo motina nebuvo žydė. Jis turėjo vieną seserį, Doris, kuri gimė 1911 m. Jaunasis Selindžeris lankė nemokamas valstybines mokyklas Vakarų Manhetene, devintoje ir dešimtoje klasėje buvo perkeltas į privačią McBurney mokyklą. Jis vaidino keliuose spektakliuose ir pademonstravo įgimtą talentą dramai, nors jo tėvas prieštaravo, kad Deividas siektų aktoriaus karjeros. Deividas buvo laimingas ištrūkęs iš savo rūpestingos motinos globos, įstodamas į Slėnio Kalvės Karo akademiją, Pensilvanijoje.

1936 m. jis pradėjo lankyti Niujorko universitetą. Dėstytojai pabrėžė jo ypatingus gabumus, tačiau Deividas greitai nutraukė studijas. Nutrūkus studijoms jo tėvas primygtinai siūlė pasimokyti mėsos importo verslo, ir nusiuntė dirbti į kompaniją Vienoje, Austrijoje. Deividas išvyko iš Austrijos likus mėnesiui iki Hitlerio atėjimo 1938 m. kovo 12 d. Vieną semestrą lankė Ursinus kolegiją Pensilvanijoje, 1939 m. lankė Kolumbijos universiteto vakarinius kūrybinio rašymo kursus, jam dėstė Vaitas Burnetas, istorijos žurnalo redaktorius. Anot Burneto, Selindžeris nesimokė iki antrojo semestro galo, tačiau vėliau netikėtai parašė tris kūrinius.

Antrasis pasaulinis karas

1941 metais Selindžeris pradėjo susitikinėti su Ona O’Neill, dramaturgo Eugene O’Neill dukterimi. Be to Selindžeris jai rašė labai ilgus ir romantiškus laiškus. Jų santykiai pasibaigė, kai Ona pradėjo susitikinėti su Čarliu Čaplinu, su kuriuo ji vėliau susituokė. 1941 m. pabaigoje Selindžeris trumpai padirbėjo Karibų kruizo laive veiklos vadovu ir atlikėju. Tais pačiais metais pradėjo siųsti savo noveles "The New Yorker". 1941 m. gruodį dienraštis sutiko išspausdinti „Mažąjį Medisono sukilimą“, istoriją apie nepatenkintą paauglį, pavadintą Holden Caulfield. Kai Japonija surengė išpuolį prieš Perl Harborą, kūrinys buvo pripažintas „nespausdinamu“ ir novelė nepasirodė žurnale iki pat 1946 m. 1942 m. pavasarį, praėjus keliems mėnesiams po to, kai Jungtinės Valstijos įsitraukė Antrąjį pasaulinį karą, Selindžeris buvo paimtas į kariuomenę, kur jis kovojo JAV 12-ajame Pėstininkų pulke.

Per Normandijos kampaniją Selindžeris susitarė susitikti su Ernestu Hemingvėjumi, rašytoju, kuris dirbo kariniu korespondentu Paryžiuje. Deividas padarė įspūdį Hemingvėjui savo draugiškumu ir kuklumu. Du rašytojai pradėjo susirašinėti. Selindžerį paskyrė į kontržvalgybos skyrių, kur jis panaudojo savo prancūzų ir vokiečių kalbos žinias tardydamas karo belaisvius. Jis buvo tarp pirmųjų kareivių, kurie įžengė į išlaisvintas koncentracijos stovyklas. Deivido patirtis kare paveikė jį emociškai.

Kūryba

1948 m. jis publikavo kritikų pripažintą kūrinį „Puiki diena bananžuvėms gaudyti“. 1951 m. išleido savo pirmąjį romaną, „Rugiuose prie bedugnės“ ir sulaukė itin didelės sėkmės. Jo aprašomas paaugliško susvetimėjimo ir pagrindinio veikėjo Holdeno Kolfildo nekaltybės praradimas padarė didelę įtaką, ypač skaitytojams paaugliams. Romanas tapo populiariu, jo parduota apytiksliai 250 000 egzempliorių per metus.

„Rugiuose prie bedugnės“ pasisekimas sužadino didžiulį visuomenės dėmesį, tačiau D. Salingeris atsiskyrė nuo pasaulio ir vis rečiau publikavo naujus kūrinius. Be „Rugiuose prie bedugnės“ parašyti dar trys novelių rinkiniai: „Nine Stories“ (1953 m.), „Franny and Zooey“ (1961 m.), „Carpenters and Seymour: An Introduction“ (1963 m.). Jo paskutinis publikuotas darbas, novelė, pavadinta „Hapworth 16, 1924“ pasirodė 1965 m.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 95% (+7090-91=6999 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 6% (+425-0=425 wiki spaudos ženklai).
  • Antanas Buračas – redaktorius – 0% (+31-7=24 wiki spaudos ženklai).