Dabikinė (upė)
Dabikinė | |
---|---|
| |
Ilgis | 44,3 km |
Nuolydis | 63 cm/km |
Baseino plotas | 387,6 km² |
Vidutinis debitas | 2,39 m³/s |
Ištakos | Ukrų apylinkės |
Žiotys | Venta |
Šalys | Latvija, Lietuva |
Dabikinė (latv. Dabiķene)– upė pietvakarių Latvijoje ir šiaurės vakarų Lietuvoje, Akmenės ir Mažeikių rajonuose; Ventos dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 30010610. Prasideda Latvijoje, į šiaurę nuo Ukrų gyvenvietės, 11,5 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Akmenės[1]. Ištakų altitudė 84 m. Aukštupyje teka vingiuodama į pietus, Latvijoje 5,9 km, Latvijos-Lietuvos siena 2,25 km, toliau Lietuvoje teka į pietvakarius per dirbamus laukus ir miškelius Akmenės rajone, pačiame žemupyje - ties abiejų rajonų riba. Žemupyje patenka į Ventos regioninį parką, yra įkurtas Dabikinės kraštovaizdžio draustinis. Įteka į Ventą 219,4 km nuo jos žiočių, Mažeikių rajono paribyje, ties Dainorių kaimu, 2 km į pietryčius nuo Palnosų. Įtekėjimo altitudė 56,2 m.
Intakai: Juodgriovis, Nyžuva, Krūtis, Pusupis, Kusupis, Daugupis, Šventupis, Sablauskis, Gulbinas, Pragalvys, Liuišis (kairieji); D - 4, D - 2, Lapupis, Drūktupis, Smarkupis, Smiltinė, Akmenupis, Rūdupis (dešinieji).
Aukštupyje vaga sureguliuota. Vasaros sausrų metu vietomis išdžiūsta. Netoli Alkiškių Dabikinė užtvenkta ir suformuotas Sablauskių tvenkinys[2].
Prie Dabikinės esančios gyvenvietės: Šapnagiai, Pakalniškiai, Keidai, Kanteikiai, Menčiai, Alkiškiai, Smiltinė, Dabikinė, Akmenė, Padvarėliai, Dabikinėlė, Skretiškė, Klyšiai, Viliošiai.
Upėvardžio kilmė neaiški. Bandoma sieti su prūsų kalba debica, debīcan („didelis“).[3]
Šaltiniai
- ↑ LGIA Kartes duomenys
- ↑ Dabikinė (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 362 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 78 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.
|